„Dėl taikos idėjos, taikos sutarties – tai buvo Energetikos ministerijos ir mano iniciatyva. Pirmiausia suprantant, kad derybiškai yra geras momentas pasiekti susitarimą, nes po arbitražo, natūralu, kad siekti taikos būtų žymiai sunkiau“, – LRT Radijui pirmadienį kalbėjo ministras.
Ž. Vaičiūno teigimu, sudarytas taikos susitarimas po kone dešimtmetį trukusių teisinių procesų Lietuvai atneš naudos.
„Akivaizdu, tai, kad „Veolia“ atsiima ieškinį arbitraže pirmiausia yra Lietuvos laimėjimas. Ir dar yra papildomos sumos, kurios sumokamos, ir tas taikos sprendimas, be abejo, turi papildomų naudų, tokių kaip lietuvos investicinis patikimumas. Lietuva tokiu būdu parodo, kad pas mus galioja teisės aktai ir kad ieškome sprendimų su strateginiais investuotojais“, – teigė ministras.
Susiję straipsniai
„Neabejoju, kad šis taikos susitarimas atvers galimybes ir papildomoms investicijoms Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, „Veolia“ sutiko atsisakyti ieškinių tarptautiniame ICSID (angl. International Centre for Settlement of Investment Disputes, ICSID) arbitraže Vašingtone, tuo metu Lietuva sutiko atsiimti dalį 240 mln. eurų ieškinio dėl žalos atlyginimo prieš „Veolia“ dukterines įmones – „Vilniaus energija“, „Litesko“ ir kitas.
Tarptautinį arbitražą „Veolia“ inicijavo 2016 m., siekdama iš Lietuvos prisiteisti 79 mln. eurų žalos atlyginimą už investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.
Energetikos ministerija ieškinį „Veolia“ įmonių grupei, bendrovei „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems verslininkams A. Janukoniui, L. Samuoliui ir buvusiam Vilniaus merui A. Zuokui Vilniaus apygardos teisme iškėlė 2020 m. liepą.
Šia byla siekiama įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ (tuo metu „Rubicon“) 1999–2003 metais neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų – būtent šio ieškinio taikos sutartis Vašingtono arbitraže neapima, jis toliau bus nagrinėjamas teisme Lietuvoje.