Konkursu susidomėjo iš viso 163 bendrovės iš 57 Ukrainos gynybos kontaktinės grupei priklausančių valstybių. Po koalicijos ekspertų vertinimų liko 31 konkurso dalyvis.
Po Latvijoje atliktų dronų bandymų į tolesnį konkurso etapą – bandymus Ukrainoje – praėjo šešios bendrovės. Latvijos įmonė vienintelė sėkmingai išlaikė bandymus ir su ja buvo pasirašyta sutartis.
Ministerija nenurodė, dėl kokių dronų susitarta ir kada būtų numatomas jų pristatymas.
Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdsas akcentavo, kad remdama Ukrainą kare su Rusija, Latvija labai sustiprino savo gynybos pramonę. Pasak jo, tai, kad Latvijos įmonė vienintelė laimėjo dronų Ukrainai koalicijos pasiūlytą kontraktą, patvirtina, kad šalies gynybos pramonė pajėgi teikti Ukrainos poreikius atitinkančius karinius technologinius sprendimus.
Šių metų sausį buvo sudarytos beveik 54 mln. eurų vertės sutartys su koalicijos fondu dėl 30 tūkst. dronų pristatymo Ukrainai. Latvijoje buvo atrinktos dvi bendrovės, kurios tieks apie 12 tūkst. dronų, kurių vertė – 17 mln. eurų.
Tarptautinė dronų Ukrainai koalicija, kuriai vadovauja Latvija ir Jungtinė Karalystė, buvo oficialiai suburta pernai vasarį. Sutarta, kad koalicijos bendrą fondą ir viešuosius pirkimus koordinuos britai. Fondas oficialiai įsteigtas 2024 m. liepos 10 d.
Be Latvijos ir JK, į koaliciją įeina dar 18 šalių – Australija, Belgija, Čekija, Danija, Prancūzija, Estija, Italija, Naujoji Zelandija, Kanada, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Turkija, Ukraina, Vokietija ir Švedija.