Viename iš socialinio tinklo „Facebook“ puslapių buvo įkeltas įrašas, kuriame neva prekybos centre pakabintas įspėjimas, kad iki apmokėjimo prekė priklauso parduotuvei, o vartojimas prieš įsigyjant – vagystė. Nors šis vaizdelis sugeneruotas pasitelkiant dirbtinį intelektą, įrašas sulaukė audringos internautų reakcijos, po įrašu – šimtai komentarų.
Prekybos centrų darbuotojais prisistatę žmonės dalijosi istorijomis. Viena moteris sakė dirbusi viename iš didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų ir matė vyresnio amžiaus moterį prisikrovusią maišelį sveriamų sausainių, kuriuos ji tiesiog suvalgė beapsipirkinėjant. Ji tęsė pastebėjusi ir atvejį, kai senjorė prasidarė pakelį sviesto ir su nagu atsiriekė jo gabalėlį. Paragavusi sviesto, pakelį ramiai uždarė ir padėjo į vietą.
Kiti tokius ragautojus gynė – esą prekybos centrai dėl pavienių ragautojų nenukentės ir nuostolių nepatirs.
„Norfa“: už riešutėlį „galvos nenuims“
Pasiteiravome, kokios pozicijos šiuo klausimu laikosi prekybos tinklai.
„Norfa“ atstovas Darius Ryliškis tvirtino, kad norint išvengti nesusipratimų – geriau pirmiau susimokėti už prekes, o tik tada ragauti.
„Tačiau jei pirkėjas atidaro vandens buteliuką ir atsigeria, o vėliau sąžiningai susimoka, ar paragauja kokį riešutėlį, ar ką kitką, tai, kas ragautina, niekas galvos nenuims.
Kartais tokie dalykai nutinka. Parduotuvės personalas, apsauga sureaguotų, jei pamatytų, kad yra piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, kas nors sumanytų rimtai „pasistiprinti“, – sakė D.Ryliškis.
Kartais bando pavalgyti tiesiog parduotuvėje
Tuo metu prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė taip pat primena, kad pagal taisykles – vartoti prekių už jas nesusimokėjus negalima.
Tiesa, situacijų pasitaiko įvairių. Būna, kad žmonės atsidaro vandens buteliuką ir atsigeria dar apsipirkdami. Nors taisyklės to neleidžia, svarbu, kad prekės atsidurtų prie kasos ir už jas būtų susimokėta.
„Tokie atvejai nėra dažni. Jei atnešama atidaryta prekės pakuotė ar jau atsuktas gėrimo buteliukas, elgiamasi taip, lyg pakuotė būtų pilna ir ji nuskaitoma, kaina įmušama į čekį. Dažniausiai tai būna gėrimo buteliukas ar panaši prekė. Svarbu, kad prekė iki kasų atkeliautų ir už ją būtų atsiskaityta“, – priduria ji.
Tačiau visai kita kalba, kai pirkti prekės nenori, o prekes ar gėrimus bando suvartoti parduotuvėje, tuščias pakuotes paslėpti ir išeiti, lyg nieko nebūtų nutikę.
„Tai nebūtinai turi būti sveriamas produktas kaip sausainiai ar riešutai – gali būti bandelė, vienetais pardavinėjami vaisiai.
Jei tokie produktai bus suvartojami tiesiog parduotuvėje, už juos pirkėjas neatsiskaitys, tai gali būti traktuota kaip vagystė. Užkandžiauti parduotuvėje tikrai nėra leidžiama, todėl čia galioja paprasta taisyklė – pirma įsigyti, o tada jau vartoti“, – tvirtina G.Kitovė ir priduria, kad „Iki“ parduotuvėse įrengtos stebėjimo kameros, budi apsaugos darbuotojai, o vagystės atveju visuomet pranešama policijai.
Apsaugos darbutojai primena, kad susimokėti – reikės
Tuo metu „Maxima“ parduotuvėse sveriamų riešutų įsigyti nebegalima – juos galima įsigyti jau supakuotus.
Šio prekybos tinklo l.e.p. Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė pasidžiaugė, kad didžioji dalis pirkėjų yra sąmoningi, nepiktnaudžiauja ir supranta, kad parduotuvė nėra ta vieta, kur būtų įprasta ragauti įvairius produktus, todėl tokie atvejai pasitaiko retai.
„O taip nutikus – pirkėjai draugiškai reaguoja į apsaugos darbuotojų priminimus nepamiršti susimokėti. Vis dėlto, pirkėjams norisi priminti, kad ragauti prekybos salėje esančius neplautus vaisius ir daržoves pirmiausia yra nehigieniška, o suvalgius, pavyzdžiui, bandelę ar sūrelį, galima užsimiršti už ją susimokėti ir patekti į nemalonią situaciją“, – įspėjo S.Valiaugaitė.
Teisės aktai ragautojams nepalankūs
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) komentare teigiama, kad kiekvienas pardavėjas gali nusistatyti savo taisykles, jeigu jos neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.
„Turgavietėse, galimai, pats pardavėjas gali siūlyti vartotojui paragauti parduodamą prekę. O parduotuvėse, ypač didesnėse, gali būti specialiai ragavimui skirti stendai ar pateikta informacija apie tai prie prekių, pavyzdžiui, nurodoma, kad tam tikro amžiaus vaikai gali vaišintis vaisiais.
„Kitu atveju, vartotojui, prieš ragaujant sveriamas prekes, vertėtų susipažinti su pardavėjo taisyklėmis (jos gali būti skelbiamos internete arba galima paprašyti pardavėjo atstovo) ir įsitikinti, kad tai daryti galima. Teisės aktai nenumato vartotojui teisės paimti paragavimui sveriamą prekę“, – primena VVTAT.
VMVT: pardavėjas gali atsisakyti priimti paragautą prekę
Savo ruožtu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) aiškina, kad pardavėjas parduodantis maisto produktus turi užtikrinti, kad maisto produktai būtų saugūs ir kokybiški, todėl pirkėjas negali ragauti maisto produktų savo nuožiūra, jeigu pardavėjas nedavė sutikimo.
„Jeigu maisto produktas jau buvo paragautas, pardavėjas gali atsisakyti priimti tokią prekę atgal arba ją pakeisti.
Teisės aktai nedraudžia pardavėjams organizuoti maisto produktų degustacijas, tačiau tokios degustacijos turi būti organizuojamos laikantis bendrųjų higienos reikalavimų, tokių kaip kryžminės taršos prevencijos, vienkartinių indų, įrankių, servetėlių naudojimo ir kt.“, – pabrėžia VMVT specialistai.