Agentūra „Investuok Lietuvoje“ paskelbė nerimą keliančius pirmojo šių metų pusmečio užsienio investicijų mūsų šalyje duomenis.

Šiemet, lyginant su pernykščiais pirmųjų šešių mėnesių rodikliais, stebimas įspūdingas smukimas – investuota tik 15 mln. eurų, o pernai – 239 mln. eurų, vadinasi, net 16 kartų mažiau.

Jau ir pernai fiksuotas užsienio investicijų nuosmukis, todėl milžiniškas naujas kritimas gali būti laikomas katastrofišku.

Vis dėlto šios nepalankios statistikos analizė rodo, kad panikai, juo labiau baksnojant į verslui apmokestinimą didinančią mokesčių reformą, pagrindo nėra.

[[ge:lrytas:lrytas:38800872]][[ge:lrytas:lrytas:38800930]][[ge:lrytas:lrytas:38801910]]

Investicijų mažėjimas stebimas visame pasaulyje, Europoje šis neigiamas ekonominis reiškinys net ryškesnis.

Pasaulyje 2024 m. antrus metus iš eilės mažėjo tiesioginių užsienio investicijų (TUI) – 11 proc.

ES padėtis dar blogesnė. Manyta, kad jau 2023 m. TUI smukimas pasiekė dugną, bet šiemet jų srautas vėl sumažėjo 58 proc. – iki žemiausio per pastaruosius devynerius metus lygio.

Ekonomistams šio reiškinio priežastys visiškai aiškios: geopolitinė įtampa, Europos ekonomikos sulėtėjimas, aukštos energijos šaltinių kainos, o dabar dar ir Donaldo Trumpo grasinimai įvesti milžiniškus muitų mokesčius.

Bet atsižvelgus į tokias aplinkybes Lietuva regione atrodo labai gerai. Profesinių paslaugų bendrovės EY tyrimo duomenimis, 70 proc. potencialių investuotojų mano, kad per ateinančius trejus metus Lietuvos patrauklumas augs, 20 proc. – išliks toks pat ir vos 10 proc. – kad smuks.

O štai Latvijos investicinio patrauklumo augimo tikisi tik 42 proc., Estijos – 58 proc. užsienio investuotojų, nors visam Baltijos regionui prognozuojamas konkurencingumo augimas.

Šiaip jau ES ekonomistai nerimauja, kad Europa smarkiai pralaimi konkurencinę kovą JAV, Kinijai ir Pietryčių Azijos šalims. Ieškoma būdų, kaip sustiprinti žemyno konkurencingumą.

Lietuva gali pasitelkti savus regioninius privalumus.

Pirmiausia reikėtų didinti mūsų šalies žinomumą ir tai turėtų būti vienas svarbiausių valstybės strateginių tikslų.

Naujų investuotojų įmanoma pritraukti remiantis sėkmingų lietuviško ir užsienio kapitalo projektų pavyzdžiais.

Agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis itin pabrėžė, kad mūsų šalis susikūrė realų konkurencinį pranašumą vadinamuoju investicijų greitkeliu, kuris suteikia galimybę verslui pradėti projektus nuo kelių iki net keliolikos kartų greičiau nei iki šiol. Tai leis Lietuvai siūlyti investuotojams vieną greičiausių regione investicijų tempą.

[[ge:lrytas:lrytas:38803908]]

Vertėtų sutelkti dėmesį į sektorius, kurie, nepaisant ekonomikos sąstingio, toliau auga Europoje – tai farmacijos, biologijos, švariųjų technologijų, gynybos įmonės.

Lietuvoje jau sukurti šioms industrijoms reikalingi mokslinių tyrimų ir specialistų rengimo pamatai, ekosistema.

Artimiausiu laiku tikimasi TUI atsigavimo mūsų šalyje.

Šių metų pradžioje stambi JAV finansinių paslaugų įmonė „Robinhood“ Lietuvoje įsteigė pirmąjį savo centrą Europoje, o puslaidininkių gamintoja iš JAV „Vishay Intertechnology“ Vilniuje kuria klientų patirties centrą.

Be to, pasaulinė IT paslaugų bendrovė „Data Template“ pasirinko Vilnių strateginiam centrui, kuriame ketinama sukurtas naujas technologijas pristatyti tiek JAV, tiek ES klientams.

Lietuvoje jau veikianti JAV sveikatos priežiūros produktų gamintoja „Hollister Incorporated“ nutarė Kaune steigti naujų produktų kūrimo centrą ir įdarbinti daugiau kaip 100 specialistų.

Šiaurės Amerikos verslas apskritai laikomas perspektyviu investuotoju, susidomėjimas Lietuva, nepaisant geopolitinių grėsmių, ten nemažėja, o dėl JAV prezidento D.Trumpo muitų politikos ir kanadiečiai ėmė dažniau dairytis į mūsų šalį.

Pirmosios stambių investicijų kregždės iš Kanados jau atskrido į Lietuvą – viena didžiausių pasaulyje kanadiečių vandens valymo technologijų įmonė „Ovivo Water“ Kaune kuria inžinerijos centrą.

Didžiulis TUI smukimas iš dalies aiškinamas ir tuo, kad kai kurių stambių investicinių projektų pradžia buvo pavėlinta, bet jų neatsisakyta.

Numatoma, kad iki šių metų pabaigos tiek lietuviško, tiek užsienio kapitalo TUI turėtų siekti 300 mln. eurų. Užsienio verslas dėl mokesčių reformos „Investuok Lietuvoje“ kol kas nėra skundęsis.

Žinoma, užsienio verslininkai gali patys sau pakišti koją nesilaikydami duotų pažadų.

Antai dėl techninio gedimo Vilniaus rajone, Pagiriuose, esančioje medienos komponentų gamykloje „Homanit Lietuva“ pasklido medienos plaušai, buvo juntamas stiprus kvapas, o šio labai stambaus investuotojo planams seniai smarkiai priešinasi vietos bendruomenė.

Panašūs atsitikimai skatina aplinkosaugos aktyvistų priešiškumą naujiems verslo projektams, o juos dar pasistengia kurstyti įvairios interesų grupės, todėl ir valstybė, ir investuotojai privalo itin rūpintis aplinkosauga, jokiu būdu netaupyti jos sąskaita, nes, kaip rodo „Grigeo Klaipėda“ pavyzdys, tarša gali atsieiti kur kas brangiau.

Regis, Lietuvos ekonomikos perspektyvos, nepaisant geopolitinių iššūkių, nėra niūrios, tik nevertėtų investuotojų gąsdinti nuolatiniais gal kiek ir perdėtais pareiškimais apie neva neišvengiamą Rusijos karinį įsiveržimą į Baltijos šalis artimiausiais metais.

Nusigręžė nuo Lietuvos: pirmą pusmetį užsienio investicijų – 16 kartų mažiau