Veiklos Baltarusijoje nenutraukė net prasidėjus karui
Veiklą Baltarusijoje koncernas „Stadler Rail“ pradėjo dar 2014 metais, kai įkūrė bendrovę „Stadler Minsk“ ir atidarė didelę gamyklą netoli Baltarusijos sostinės. Šveicarams priklauso 100 proc. įmonės akcijų.
Ukrainiečiai pesimistiški dėl V. Putino ir D. Trumpo susitikimo: visa tai tik žaidimai
Įdomu tai, kad 2022 metais Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, agresoriaus sąjungininkei Baltarusijai buvo pritaikytos sankcijos, tad „Stadler Rail“ vadovai nedelsiant joms pakluso, didžiąją dalį gamybos perkėlė į Lenkiją ir Šveicariją, tačiau veiklos Baltarusijoje nenutraukė.
Kaip teigta, netoli Minsko įsikūrusioje gamykloje teikiamos mašinų kėbulų bei detalių gamybos, taip pat inžinerijos paslaugos.
Susiję straipsniai
Tačiau tebesitęsianti šveicarų veikla Baltarusijoje nesutrukdė Lietuvos valstybės valdomai bendrovei sudaryti dvi sutartis, kurių bendra vertė viršija 350 mln. eurų.
Susitikime su žurnalistais bendrovės „Stadler Polska“ atstovai neslėpė, kad jiems LTG užsakymas šiuo metu – didelis ir reikšmingas.
Verslas Rusijoje – dar viena žvalgybos rūšis
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius šioje situacijoje teigė turintis vieną svarbų klausimą – kodėl „LTG“ vadovybė tik šių metų kovo 19 dieną patvirtino Pirkimo politiką, draudžiančią bet kokius pirkimus iš įmonių, vykdančių veiklą šalyse agresorėse ar kitaip susijusiomis su šalimis agresorėmis.
„Kaip taip galėjo būti, kad jie tokią politiką priėmė tik šiemet kovą, o ne mažiausiai prieš 3,5 metų? Tai pagrindinis klausimas. Kodėl „Lietuvos geležinkeliai“ visą šį laiką galėjo nesivadovauti šia tvarka, kai tai buvo valstybinė politika nuo pat plataus karo Ukrainoje pradžios“, – svarstė apžvalgininkas.
M.Laurinavičius tvirtina, kad po 2020 m. masinių protestų Baltarusijoje, kai gyventojams nepavyko pakeisti Aliaksandro Lukašenkos režimo, „nacionalinio saugumo, karine ir bet kokia saugumo prasme, nepriklausoma valstybė Baltarusija – neegzistuoja“. Pasak jo, ši šalis tapo dar labiau priklausoma nuo Rusijos.
„Grėsmės yra net ir per Vakarų kompanijas, kurios dirba su Rusija. Per jas galima daryti įtaką. Kadangi pasirašyto sandorio vertė labai didelė, atitinkamai, didėja ir grėsmė. Rusijos įtaka per verslą yra susijusi su to verslo dydžiu.
Tai gali tapti ir „Lietuvos geležinkelių“ saugumo problema. Net jeigu to nėra – lieka moralinis klausimas. Jeigu mes deklaruojame, kad su šalimi agresore, man sunku įsivaizduoti, kaip valstybės valdoma įmonė gali tuo nesivadovauti“, – griežtai kalbėjo M.Laurinavičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad Rusijoje verslas veikia visai kitaip nei Vakaruose.
„Jei žiūrėtume giliau, dar sovietiniais laikais KGB sukūrė sistemą, kurioje verslas yra trečia žvalgybos rūšis. Tokia sistema iki šiol Rusijoje veikia. Net jei žiūrėtume ne iš šios pozicijos, o iš verslo įtakos, pastaraisiais metais buvo aiškiai matyti, kaip įtaka daroma per verslą. Manyti, kad Rusija to neišnaudoja savo įtakos plėtrai – net ne naivu, o specialus užsimerkimas prieš realias grėsmes“, – atvirai rėžė apžvalgininkas.
Situaciją keistų antrinės sankcijos
Politologas Vytis Jurkonis sako, kad nors Europos Sąjunga (ES) Rusijai ir Baltarusijai jau patvirtino jau 18-ąjį sankcijų paketą, baltarusiškos įmonės tebeveikia Europoje, o europietiškų kompanijų dar galima rasti Baltarusijoje. Situaciją keistų antrinės sankcijos, tačiau šis klausimas sunkiai skinasi kelią į priekį.
„Europoje, deja, negalioja antrinės sankcijos. Kur kas efektyvesnės yra Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sankcijos, kai sankcionuojamos ne tik režimo įmonės, Vladimiro Putino ar Aliaksandro Lukašenkos aplinkos žmonės, bet ir įmonės, turinčios verslo santykius su tokiomis įmonėmis. Jau seniai ES diskutuoja, kad atsirastų antrinis sankcijų aspektas, būtų stiprinamos sankcijų priežiūros institucijos“, – teigia V.Jurkonis.
Pasak jo, Lietuva galėtų įsivesti nacionalinio lygio antrines sankcijas, tačiau be bendros ES politikos – jas įgyvendinti būtų labai sunku, nes reikėtų stiprinti prižiūrinčias institucijas. Be to, dar reikia pasitemti ir jau su esamomis sankcijomis Rusijai, Baltarusijai, kurios sunkiai įgyvendinamos ne dėl mūsų, o dėl kitų ES narių kaltės.
Turėjo kruopščiai įvertinti alternatyvas
Kalbėdamas apie „Lietuvos geležinkelių“ sudarytas sutartis su „Stadler Rail“, V.Jurkonis įsitikinęs – sprendimas bendradarbiauti su šveicarų kompanija „Stadler Rail“ žinant, kad jos valdoma įmonė tebetęsia veiklą Baltarusijoje – moralės klausimas. Jo teigimu, yra žinoma, kad iki 2020 m. šios įmonės projektus rėmė finansinės institucijos Baltarusijoje.
V.Jurkonio manymu, „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo kruopščiai įvertinti galimas alternatyvas perkant traukinius ir visas saugumo rizikas, „susidėti visus saugiklius“.
„LTG Link“ nuotr.
„Alternatyvos pasirinkimas gali būti labai brangus, bet mes matėme pavyzdžių, kai Lietuva dėjo milžiniškas pastangas atsijungti nuo Brel žiedo. Laikinai netgi mokėjome didesnę elektros kainą bandydami išsivaduoti. <...> Konkrečiai kalbant apie šią situaciją (traukinių pirkimą iš „Stadler Rail“, – aut. past.), mes nežinome visų dedamųjų. Pavyzdžiui, ar Lietuva „Stadler Rail“ kėlė klausimą dėl bendradarbiavimo su Baltarusijos režimu. Yra daug nežinomųjų“, – svarsto V.Jurkonis.
Moralė viena, įstatymai – kita
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Vidmantas Janulevičius sako, kad moraliniai dalykai yra viena, teisiniai – kita.
Dėl to jeigu žiūrėtume tik į įstatymo raidę – traukiniai pirkti nepažeidus įstatymų.
„Svarbiausia, kad komponentai, kurie ateina į traukinius, nebūtų pagaminti Rusijoje ar Baltarusijoje. <...> Mums reikia žiūrėti kaštų-naudos analizę. Galima nuo visko greitai atsiriboti, bet tada papildomai už viską mokės mūsų žmonės.
Bus taip, kad Lietuvos verslas mokės „Lietuvos geležinkeliams“, nes jie kasmet yra subsidijuojami, nes prarado didelę dalį krovinių iš Rytų. Jeigu anksčiau jie patys išsilaikydavo ir sumokėdavo dividendus valstybei, šiandien realybė kitokia“, – priduria jis.
Galėjo pažiūrėti itin formaliai
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Dainius Gaižauskas tokius LTG pirkinius vertina gana skeptiškai, neslėpė, kad dėl šio klausimo jau buvo ne vienas NSGK posėdis. Pasak jo, dažnai į tokias bendroves kaip „Stadler Rail“ yra žiūrima gana formaliai – pasižiūrima ar jos neprekiauja sankcionuojamomis prekėmis.
„Moralės klausimai labai jautėsi, kai karo veiksmai išsiplėtė Ukrainoje. Visos pasaulio valstybės demokratiškos šalys buvo susitelkę. Bet po truputėlį viskas išsikvėpė, kai kas pradėjo žiūrėti tik savo piniginių interesų“, – pastebi parlamentaras.
Prezidentūra: negali būti jokių detalių iš gamyklų Baltarusijoje
Prezidento patarėjas Tomas Beržinskas Lrytas perduotame komentare teigia, kad dėl šių konkrečių sutarčių su tiekėjais buvo kreiptasi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją.
„Komisija leido sudaryti sutartis be jokių papildomų sąlygų. Buvo įvardinta, kad nebus naudojamos jokios detalės iš gamyklų Baltarusijoje. To ir turi būti laikomasi“, – akcentuoja T.Beržinskas.
LTG: procesai yra skaidrūs
Tuo metu „LTG“ grupės ryšių su visuomene vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė aiškina, kad tiek elektrinių keleivinių traukinių, tiek krovininių lokomotyvų pirkimo sutartys sudarytos su perkančiosios organizacijos techninę specifikaciją atitinkančiu ir geriausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, laikantis visų Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimų.
„LTG laikosi savo propaguojamų vertybių ir nefinansuoja nedraugiškų šalių režimų, priešingai negu teigiama šiandien pasirodžiusiuose pranešimuose, kuriuos vertiname kaip mūsų traukinių gamybos partnerių konkurentų viešųjų ryšių akciją.
Taip pat pabrėžiame, kad informacija apie planuojamus ir vykdomus pirkimus – tiek lokomotyvus, tiek elektrinius traukinius – visada buvo viešai prieinama, o procesai – skaidrūs ir atviri tiek žiniasklaidai, visuomenei, tiek kontroliuojančioms institucijoms“, – teigia S.Trinkūnaitė-Rimkienė.
Ji taip pat nurodo, kad kaip numatyta įstatymu, dėl sutarčių su geriausią pasiūlymą pateikusiais tiekėjais kreiptasi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją (NSK), gautos sandorius leidžiančios išvados. NSK nagrinėja, ar galima sudaryti tokius sandorius, jokių ribojimų nenustatyta, nes traukinių gamybos sutartys sudarytos su Europoje registruotomis bendrovėmis.
Elektriniai traukiniai gaminami Lenkijoje, juos gamina įmonė „Stadler Polska“, o elektriniai lokomotyvai bus gaminami Ispanijoje įmonės „Stadler Valencia“. Su abiem įmonėmis sudarant sutartis užtikrinta, kad gamyboje nebus naudojamos jokios sudėtinės rusiškos ar baltarusiškos kilmės dalys ar žaliavos, ir nesidalinama jokia informacija.
S.Trinkūnaitė-Rimkienė tvirtina, kad Šveicarijos traukinių gamybos koncernas „Stadler Rail AG“ yra ne kartą viešai pareiškęs, kad laikosi visų tarptautinių sankcijų reikalavimų. Jis taip pat yra apribojęs savo veiklą Baltarusojoje.
„LTG savo ruožtu užtikrina, kad gaminant ir vėliau eksploatuojant „Stadler“ keleivinius traukinius ir lokomotyvus nebus jokiomis aplinkybėmis bendradarbiaujama su šalimis agresorėmis prieš Ukrainą, tam nėra jokių nei moralinių, nei teisinių prielaidų“, – priduria „LTG“ grupės ryšių su visuomene vadovė.