Kadaise klestėjusiai statybų bendrovei „Irdaiva“ nepadėjo net pakeistas pavadinimas. Bendrovė ne tik išnyko iš verslo žemėlapio, bet ir kartu su jos buvusiu savininku ir vadovu atsidūrė teisiamųjų suole.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje įmonė ir buvęs jos vadovas Irmantas Kubilius kartu su dar keliais verslininkais kaltinami sukūrę schemą, kaip nieko nedarant galima pasipelnyti vien iš dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose.

Paaiškėjus tokiems mėginimams užsidirbti „Irdaiva“ dar spėjo pakeisti pavadinimą į „Active Construction Management“, tačiau dabar vyksta šios įmonės bankroto procedūra.

Pradėjo nuo kurorto

[[ge:lrytas:lrytas:39053847]]

Pirmasis bandymas prasisukti buvo dar 2014 metais, kai Palangos savivaldybė paskelbė 1,1 mln. eurų vertės konkursą statyti naują biokuro katilą.

Iš pradžių pigiausią pasiūlymą – 1,03 mln. eurų – pateikė dabar taip pat bankrutuojanti, tačiau tuomet tikrai gerai žinoma įmonė „LitCon“ ir su ja susijusi „Erstema“.

Bet netrukus, prokurorų teigimu, „LitCon“, iš anksto susitarusi su „Irdaivos“ vadovais, specialiai nepateikė draudimo dokumentų. Taip gerokai didesnę – 1,15 mln. eurų kainą pasiūliusi „Irdaiva“ buvo pripažinta nugalėtoja.

Vos tik „Irdaiva“ pasirašė sutartį su savivaldybe, iš karto visus darbus perleido „Erstemai“, kuri iš pradžių kartu su „LitCon“ buvo pripažinta laimėtoja.

[[ge:lrytas:lrytas:39053028]][[ge:lrytas:lrytas:39053630]][[ge:lrytas:lrytas:39047546]]

Bylos duomenimis, visa schema buvo kruopščiai suderinta tarp „LitCon“ akcininko Dano Paužos ir „Irdaivos“ vadovo I.Kubiliaus.

Prokuratūros teigimu, D.Pauža davė nurodymą „LitCon“ darbuotojai nepateikti draudimo dokumentų, kad „Irdaiva“ galėtų laimėti ir vėliau projektą perduoti tiems patiems partneriams bei kitiems smulkiems užsakovams. O už tai buvo prašoma „procentėlio“, kuris įvardytas kaip generalinės rangos mokestis.

Smulkieji pinigų negavo

Nors „Irdaiva“ jokių darbų nevykdė, iš užsakovo – Palangos šilumos tinklų gaudavo statyboms skirtus pinigus. Tačiau tik dalis jų nukeliavo realiai darbus atlikusioms įmonėms.

Tokių bendrovių vadovai net tvirtino, jog buvo spaudžiami pasirašyti fiktyvius dokumentus už galimybę, kad bus atsiskaityta už atliktus darbus.

Vienas tokių – buvęs Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pavaduotojas Artūras Laktionkinas.

Kai jo vadovaujama bendrovė „Ginotai“ baigė visus darbus, užsakovai vietoj sutartų 120 tūkstančių eurų pasiūlė sumokėti 35 tūkstančius. Verslininkas kreipėsi į policiją, tačiau tai tik pablogino situaciją.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas greitai buvo nutrauktas, o I.Kubilius man tiesiai pasakė – nieko nemokėsiu, nes kreipeisi į policiją. Eik ten ir ieškok teisybės“, – teigė A.Laktionkinas.

Nors „Irdaiva“ vengė atsiskaityti su smulkiais subrangovais, spaudė Palangos šilumos tinklus, kad šie mokėtų papildomai. Galiausiai sutartis buvo nutraukta, o darbus baigė kiti rangovai.

Tačiau dėl „Irdaivos“ padarytų pažeidimų Palangos savivaldybei teko grąžinti dalį lėšų iš ES fondų.

„Visa tai buvo schema. Formaliai viską perima kita įmonė, realiai – niekas neatsiskaito. Dar blogiau – niekas ir nesidomi, kaip tokios machinacijos išvis galėjo įvykti“, – piktinosi A.Laktionkinas.

[[ge:lrytas:lrytas:39046904]]

Statyba be statybininkų

Panaši schema buvo panaudota ir Kauno respublikinės ligoninės renovacijos konkurso metu. Mažiausią kainą – 3,5 mln. eurų tada pasiūlė ta pati „LitCon“, bet vėl nepateikė draudimo dokumentų ir iš laimėtojų buvo pašalinta.

Tuomet nugalėtoja pripažinta beveik puse milijono eurų didesnę kainą pasiūliusi „Irdaiva“.

Tačiau ir šįkart I.Kubiliaus vadovaujama bendrovė jokių darbų neatliko – už generalinės rangos mokestį juos perleido „Niskamai“ ir „Struktūrai“.

Tyrėjų apklaustas buvęs „Niskamos“ vadovas Tomas Zabielinas neslėpė, kad I.Kubilius pats pasiūlė sudaryti subrangos sutartį, kurios vertė – tiek pat, kiek ir laimėtas konkursas. Tačiau 17,75 proc. nuo šios sumos turėjo būti grąžinami kaip generalinio rangovo mokestis.

Be to, buvo pareikalauta sudaryti įvaizdį, kad objekte dirba „Irdaivos“ statybininkai.

Tam buvo atvežta 80 geltonų liemenių su „Irdaivos“ logotipu. Jomis buvo perrengti visi darbininkai. Net mikroautobusui su „Niskamos“ logotipu neleista stovėti prie statybvietės – logotipas turėjo būti pašalintas.

Statybų vadovai taip pat atsidūrė keistoje padėtyje. Nors realiai atstovavo „Niskamai“, buvo fiktyviai įdarbinti „Irdaivoje“ – vos vienai valandai per dieną. Jie pasirašydavo visuose statybos žurnaluose, kuriuose nurodyta, kad darbus atlieka „Irdaiva“.

Po šio projekto „Niskama“ bankrutavo, liko įsiskolinusi subrangovams. Tuo metu „Irdaiva“ iš objekto pasitraukė beveik nieko realiai nenuveikusi, bet gavusi solidų generalinio rangovo mokestį.

Sutartis – per minutę

Nedaug trūko, kad „Irdaiva“ nugriebtų itin riebų kąsnį – gautų teisę rekonstruoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, kuriuos buvo planuojama paversti kongresų centru.

Bylos duomenimis, konkurse, kurį organizavo Turto bankas, „Irdaiva“ ir „LitCon“ iš pradžių esą konkuravo atskirai: „LitCon“ atsiėmė savo pigesnį 24,7 mln. eurų vertės pasiūlymą, o vos po minutės „Irdaiva“ jau kartu su „LitCon“ ir „Pamario restauratoriumi“ pateikė bendrą 27,8 mln. eurų vertės pasiūlymą.

Anot prokuratūros, kad jungtinės veiklos sutartis atitiktų formalumus, buvo suklastoti „Pamario restauratoriaus“ vadovo Aldo Kliuko parašas ir bendrovės antspaudas. Šis dokumentas vėliau buvo panaudotas Turto bankui pateikiant kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

Tyrėjų dėmesį patraukė tai, kaip greitai buvo atsiimtas vienas pasiūlymas ir įkeltas kitas, – tik per vieną minutę. Tai buvo pagrindas įtarti išankstinį susitarimą.

Kartu pastebėta, kad „LitCon“, veikdama pavieniui, netgi neturėjo reikiamos kvalifikacijos – jos pasiūlymas būtų buvęs atmestas automatiškai.

Beveik visi kaltinimai remiasi tuo, kad iš anksto buvo sutarta veikti kartu, o konkurencija buvo tiktai regimybė. Rezultatas – brangesnis pasiūlymas laimi, o valstybė permoka milijonus.

Savo ruožtu kaltinamieji aiškino, kad susitarimas veikti kartu buvo nuo pat pradžių žinomas visoms pusėms, o skenuoti parašai – tik techninis sprendimas, apie kurį informuoti ir partneriai. Esą tai buvęs įprastas verslo mechanizmas tokio masto projektuose.

Derybos su savimi?

Konkursą laimėjusi „Irdaiva“ su partneriais buvo pakviesta derėtis su Turto banku dėl rekonstrukcijos sąlygų. Bet jau tų derybų metu patyliukais buvo kalbama, kad iš esmės „Irdaiva“ derasi pati su savimi, nes Turto banko sudarytoje komisijoje buvo žmonės, vienaip ar kitaip susiję su „Irdaiva“.

Gandus patvirtino netikėtai atlikta krata „Irdaivos“ būstinėje.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai seife aptiko dokumentus, kad Turto banko projektų vadovas ir derybų su „Irdaiva“ komisijos narys Tomas Lukoševičius tuo pat metu dirba „Irdaivoje“.

Buvo rasti ir kvitai, pagal kuriuos jam grynaisiais pinigais buvo mokamas atlyginimas.

Be kitų svarbių įkalčių, I.Kubiliaus seife viename bankų buvo rasta 314 tūkstančių eurų ir 10 tūkstančių dolerių grynaisiais pinigais.

Paaiškėjus šiems faktams Sporto rūmų rekonstrukcijos projektas buvo nutrauktas.

Garsių vardų neliko, o bylos tęsiasi: kaltinami sukūrę schemą, kaip pasipelnyti nieko nedarant