Naujausi ES tarptautinės prekybos skaičiai rodo labai aiškų automobilių pramonės ir chemijos produktų eksporto mažėjimą. Tai – du ES eksporto garvežiai, kurie visada generuodavo teigiamą ES prekybos balansą.

Kiek vilčių teikia ryškus gynybos pramonės atsigavimas. Ji tampa gelbėjimosi ratu, kadangi perima bent dalį Vokietijoje iš automobilių pramonės atleidžiamų žmonių.

Tokiais pastebėjimais su naujienų portalu Lrytas pasidalijo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė.

„Atrodytų, kad sausio-birželio mėnesiais bendras eksporto augimas, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu periodu, yra. Tačiau pastarieji mėnesiai jau ima signalizuoti ką kita: eksportas nebeauga, o pagal atskiras kategorijas netgi traukiasi“, – kalbėjo E.Stonkutė.

[[ge:lrytas:lrytas:38718663]]

Jos teigimu, verslo įmonėms ateina supratimas, kad su JAV teks dirbti tokiomis sąlygomis, kokios dabar yra – grįžti prie palankesnių mažai vilties.

„ES pramonėje ima ryškėti didysis neigiamas poveikis. Manyčiau, kad antroji metų pusė bus tas laikotarpis, kada realiai pradėsime matyti prekybos karo poveikį – birželio mėnesio prekybos rodikliai tikrojo poveikio dar neatspindi“, – vertino ekonomistė.

[[ge:lrytas:lrytas:39038953]][[ge:lrytas:lrytas:39097523]][[ge:lrytas:lrytas:38936763]]

Bus sudėtinga

Bene skausmingiausiai JAV muitai kirto dirbantiems su plienu ir aliuminiu – jiems nustatyti netgi 50 proc. tarifai.

„Bet čia nusiderėti mažesnius tarifus bus sudėtinga, nes tai sudaro tiesioginę konkurenciją amerikiečiams“, – naujienų portalui Lrytas sakė Europos Parlamento tarptautinės prekybos komiteto pakaitinis narys Petras Auštrevičius.

Kaip naujienų portalui Lrytas perdavė atstovai Europos Parlamente, liepos pabaigoje ES ir JAV susitarus dėl tarifų, 93 mlrd. eurų vertės atsakomieji tarifai JAV, kurie turėjo įsigalioti rugpjūčio 7 d., buvo dar kartą sustabdyti.

Europos Komisija pareiškė, kad atsakomieji tarifai liks įšaldyti, nebent įvyktų kas nors netikėto. Tuo pačiu metu vis dar laukiama, kol bus parengtas galutinis prekybos susitarimo tekstas – JAV prezidentas vis dar nepasirašė vykdomojo įsakymo, reikalingo, kad įsigaliotų mažesni 15 proc. tarifai automobilių pramonei.

80 tūkst. dolerių nuostoliai kasdien

O tuo metu 75 proc. produkcijos į JAV eksportuojančios vinių gamintojos „Litnaglis“ Mindaugas Bondauskis skaičiuoja nuostolius. Dėl iki 50 proc. padidintų muitų, „Litnaglio“ nuostoliai kasdien siekia 80 tūkst. JAV dolerių.

[[ge:lrytas:lrytas:39172405]]

Dingti neturi kur: kai sudarinėjo sutartis, kalbos apie muitus dar nebuvo, todėl pristatyti prekes privalo bet kokia kaina.

„Daug žmonių išleidome atostogų, 20 proc. sumažinome tų, kurie buvo atėję bandomajam laikotarpiui. Deginame uždirbtus pelnus ir bandome žiūrėti, kas bus.

Gali viską sustabdyti, bet yra įsipareigojimai – tai viena. Antra, jei Europa susitars, žmonių taip paprastai nesusirinksi“, – įmonės vadovas dar atranda truputį vilties.

ES derybininkams jis negaili karčių žodžių: „Jeigu būtumėte prieš metus paklausę, ar galimas toks scenarijus, būčiau pasakęs – tikrai ne, nes kažko tikimės iš atsakingų ES institucijų.

Bet mums reikia žinoti, ką daryti rytoj. Mūsų partneriai amerikiečiai klausia, kaip vyksta derybos, o mes viską gaudome tik iš užsienio spaudos.

Neturime jokios informacijos, nors laiškus išsiuntėme visur, kur galėjome. Jau 20-ą kartą gauname atsakymą: „Nieko naujo.“

M.Bondauskis tikisi, kad vokiečiai, lenkai, prancūzai ES biurokratams pasakys, kad jau galiausiai reikia kažką daryti. Nesuprantama jam ir tai, kodėl Bendrija visiškai nesaugo savo rinkų nuo trečiųjų šalių.

„JAV įvedus muitus, visos šalys plaukia čia – ir Kinija, ir Indija, ir Turkija. Su 50 proc. muitais net kinai negali išgyventi, nors jų valstybė dotuoja eksportą, o darbuotojai dirba už 300 eurų. Prie viso to, atsiveždamas žaliavą, iš kurios gaminu vinį, aš ir taip sumoku 25 proc. muitą“, – portalui Lrytas kalbėjo „Litnaglio“ vadovas.

Svarstymai prasidėjo tik dabar

Anot P.Auštrevičiaus, ES institucijose tik dabar prasidėjo svarstymai, ką daryti su į Europą įvežamomis prekėmis iš trečiųjų šalių. Europos Komisija inicijavo pasitarimą su valstybėmis narėmis, sulaukė atsilepimų, įvertins situaciją.

[[ge:lrytas:lrytas:39172380]]

„O ji bloga. Reikia pripažinti, kad Europos plieno pramonė, kuri yra stuburinė pramonės šaka, susiduria su iškreipta konkurencija, kuri dėl galbūt pernelyg didelės tolerancijos iš trečiųjų valstybių įvežamam plienui susiduria su išgyvenimo klausimais.

EK rudenį ruošiasi pradėti konsultacijas viduje būtent dėl plieno ir aliuminio sektorių. Tai – didžiulė problema. Labai tikiuosi, kad Lietuvos Vyriausybė sudalyvaus ir pasakys savo nuomonę -nesvarbu, kiek mes turime gamintojų, bet savo gamintoją privalome gerbti ir globoti“, – kalbėjo politikas.

Bet to, jo teigimu, europiečiams reikėtų atidžiau pasižiūrėti į savo vidaus plieno rinkos apsaugą, ypač kalbant apie importą iš Kinijos. „Europa į visa tai žiūri pro pirštus – tie patys gamintojai tampa importuotojais, patys užtvindo Europos rinką trečiosiose valstybėse pagamintais plieno ir kitais produktais. Todėl kyla didžiulė įtampa ir patys europiečiai privalo žvalgytis kitur“, – svarstė P.Auštrevičius.

ES pramonė – didelės rizikos zonoje

Kol kas ES ir JAV sutarusios dėl bazinio 15 proc. muitų tarifo. Tačiau kai kurios didžiosios valstybės vykdo lobistinę veiklą dėl tam tikrų gaminių: vokiečiai – dėl inžinerinių, prancūzai – dėl gėrimų. Anot P.Auštrevičiaus, kokios bus galutinės prekių kategorijos, kurios paklius į sumažintų, galbūt nulinių, tarifų kategoriją, visiškai neaišku.

„Jei amerikiečiai bus labai užsirūstinę dėl aliuminio ir plieno, gal būtų galima nustatyti tam tikras kvotas, kurias viršijus gali prasidėti aukštesni tarifai. Manyčiau, Europai toks sprendimas būtų naudingesnis“, – svarstė europarlamentaras.

LPK ekonomistės E.Stonkutės vertinimu, negana to, kad labai aiškiai matyti, jog pagal atskiras produktų kategorijas ES eksportas lėtėja, labai ryškiai auga importas.

„Drąsiai galiu sakyti, kad kitoms šalims, kurios ieško, kur nukreipti iki tol į JAV eksportuotas prekes, ta rinka yra ES. Vartotojams tai – gera žinia, nes gali padėti suvaldyti infliacinius procesus, tačiau pramonei – blogas ženklas, nes esame aukštų kaštų regionas“, – kalbėjo E.Stonkutė.

[[ge:lrytas:lrytas:39172382]]

ES pramonei atlaikyti prekybos srautų pasikeitimą gali būti labai didelis iššūkis. Pašnekovė svarstė: sunkoka pasakyti, ar imtis priemonių ne per vėlu. Ji netiki, kad Europa dėl savo rinkos apsaugos imtųsi naujų drastiškų priemonių.

Vis dėlto Lietuvos eksporto rinkos, anot pašnekovės, neblogai diversifikuotos.

„Turėčiau nemažai pasitikėjimo mūsų gamintojais, eksportuotojais. Užsienio investuotojai akivaizdžiai domisi gynybos pramonės produktų gamyba Lietuvoje. Kai mes patys nedideli, nedidelė investicija pasaulio mastu gali būti gana ženklingi investicija mums ir gali padėti pramonei augti gynybos srityje“, – prognozavo E.Stonkutė.

Dėl JAV spaudimo praranda viltį: vien plungiškių nuostoliai kasdien – 80 tūkst. dolerių