Eksportuotojams skubant supirkti ribotą riešutų pasiūlą, nuo balandžio lazdyno riešutų kainos šoktelėjo daugiau nei 35 proc. Vienu metu Turkijos lazdyno riešutų ateities sandorių kainos viršijo 200 lirų (4,22 euro) už kilogramą, o tarptautinėje rinkoje buvo prognozuojama 10 JAV dolerių (8,59 euro) už kilogramą kaina.
Šis trūkumas smarkiai paveiks saldumynų mėgėjus, nes „Nutella“, populiarus riešutų ir kakavos kremas, kaip ir kiti saldumynai su riešutais, brangs, rašo „dw.com“.
Nors lazdyno riešutai nėra tokie svarbūs kaip, pavyzdžiui, grūdai ar pienas, jie – dažnas ingredientas daugelyje produktų. O tokie prekių ženklai kaip „Ferrero“, kuris gamina „Nutella“, sunaudoja apie ketvirtadalį pasaulio lazdyno riešutų tiekimo.
„Nutella“ kremą daugiausia sudaro cukrus ir palmių aliejus, tačiau 13 proc. jo sudėties – lazdyno riešutai. Kasmet parduodama milijonai stiklainių šio gaminio, o tai reiškia, kad net ir nedideli kainų kilimai didina gamybos sąnaudas ir mažina pelno maržas.
Jei lazdyno riešutų trūkumas tęsis, „Ferrero“ ir kiti gamintojai gali būti priversti keisti savo saldumynų receptus. Artėjant populiariajam šventiniam laikotarpiui, konditeriams gali tekti mažinti produktų dydžius arba perkelti išlaidas ant vartotojų pečių.
„Ferrero“ šaknys – Italijos Pjemonto regione, kur auginami aukštos kokybės „Tonda Gentile“ lazdyno riešutai. Be Italijos, „Ferrero“ kasmet perka lazdyno riešutus iš Turkijos, Čilės ir JAV.
Italijos maisto milžinė taip pat gamina „Ferrero Rocher“, „Kinder Bueno“ ir „Mon Cheri“ šokoladus su lazdyno riešutais.
Komentuodama situaciją DW naujienų tarnybai bendrovė teigė diversifikuojanti tiekimą iš įvairių šaltinių visame pasaulyje ir pridūrė nesitikinti jokių produktų tiekimo sutrikimų.
Turkijos statistikos instituto birželio mėnesio skaičiavimais, 2025 m. derlius sieks 520 tūkst. tonų, palyginti su maždaug 750 tūkst. tonų, kaip buvo prognozuota iš pradžių. Tiesa, vėliau prognozė buvo pagerinta.
Tarptautinė riešutų ir džiovintų vaisių taryba skaičiuoja, kad šalnos Turkijoje lazdyno riešutų derlių sumažino beveik 22 proc. Naujausi tarnybos skaičiavimai rodo, kad šalis dėl šalnų prarado apie 167 tūkst. tonų riešutų. Tai – gerokai optimistiškesnis rezultatas, mat iš pradžių baimintasi, kad bus netekta 250 tūkst. tonų riešutų.
Lazdynų riešutai nuimami kasmet, paprastai vasaros pabaigoje. Kai riešutų uždera gausiai, Turkija dažnai kaupia perteklinį derlių, kad galėtų jį parduoti ateityje, kai išaugs kainos. Taip ir šiais metais: lazdynų riešutų stygių slopins nuo 2022 m. likę 150 tūkst. tonų riešutų.
Kad sumažintų priklausomybę nuo Turkijos, įmonės žvalgosi į Čilę, Gruziją ir JAV. Tačiau tuo pačiu slapta tikisi, kad kainos stabilizuosis, jei šiųmetis Turkijos derlius bus geresnis nei baimintasi.
Vis dėlto Čilė ir Gruzija riešutų užaugina daug mažiau nei Turkija, o JAV lazdynų riešutai, daugiausia iš Oregono, skiriasi savo skoniu. Laukti, kol augintojai padidins produkcijos apimtis, užtrunka, nes lazdynams subręsti reikia 5–7 metų.