Lietuvos būsto rinka jau dabar demonstruoja spartų augimą: kainos yra maždaug 8 proc. didesnės nei pernai, o naujausiais Lietuvos banko duomenimis, liepą antrinėje rinkoje būstas per metus pabrango 11 proc.
Rekordiniai būsto paskolų kiekiai
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad būstų kainų augimas Lietuvoje spartėja ir artimiausiu metu gali dar labiau paspartėti.
„Galimai matysime netgi dviženklį būstų kainų augimą. Pagrindinė to priežastis yra ženkliai suaktyvėjusi būsto rinka po kelerius metus trukusio sąstingio. Nors geopolitinė situacija liko įtempta, bet gyventojai mažiau kreipia į tai dėmesį. Infliacija sumažėjusi, palūkanų normos ženkliai sumažėjusios, sparčiai kyla darbo užmokestis“, – sakė Ž.Mauricas.
Anot jo, naujų išduotų būsto paskolų suma jau priartėjo prie 300 mln. eurų per mėnesį, kuomet 2018, 2019 m. siekdavo maždaug 120 mln. eurų per mėnesį.
„Tai daugiau nei dvigubas augimas. Apimtys išaugusios netgi lyginant su 2022 m., kuomet per mėnesį išduodamų paskolų suma buvo priartėjusi prie 200 mln. eurų. Išaugo ir vidutinė paskolos suma, ir išduodami kiekiai. Todėl, esant tokiai didelei paklausai, vargu ar galima tikėtis, kad būsto kainos nedidės“, – aiškino Ž.Mauricas.
Jo teigimu, vienintelis dalykas, kuris šiuo metu dar gelbsti nuo dviženklio būstų kainų augimo, yra pakankamai didelė būsto pasiūla.
„Neparduotų naujos statybos būstų skaičius, nepaisant išaugusios paklausos, vis dar pakankamai aukštas. Čia reikėtų padėkoti nekilnojamojo turto vystytojams, kurie nestabdė projektų“, – sakė „Luminor“ banko ekonomistas.
Augs būstų paklausa
Būsto kainų augimo tendencija artimiausiu metu gali įgauti dar didesnį pagreitį: Lietuvos bankas svarsto sumažinti minimalų pradinį įnašą pirmąjį būstą perkantiesiems nuo 15 iki 10 proc. bei leisti skirti iki pusės pajamų būsto paskolai.
Tuo pat metu gyventojams nuo kitų metų suteikta galimybė išsigryninti antrosios pensijų pakopos lėšas. Jei, kaip prognozuojama, tokia galimybe pasinaudotų apie 30–50 proc. dalyvių, į ekonomiką įsilietų 2–3 mlrd. eurų.
„Šie du veiksniai yra vienas kitą papildantys. Jie sudarys palankesnes sąlygas didesnei daliai gyventojų, ypač tiems, kurie neturi daug santaupų, įsigyti būstą. Tad tikėtina, kad būsto paklausa ir būsto paskolų poreikis dar labiau išaugs“, – teigė Ž.Mauricas.
Anot jo, gyventojai, kurie dar nėra įsigiję būsto arba nori įsigyti didesnį ar geresnių parametrų, išsiėmę antrosios pensijų pakopos lėšas, lengviau sukaups pradinį įnašą.
„Gali susidaryti pakankamai reikšminga suma. Kalbame apie milijardus eurų arba kelis procentus nuo bendro vidaus produkto (BVP). Tiek galėtų įsilieti į ekonomiką. Kaip rodo kitų šalių patirtis, tarkime, Estijos, nemaža dalis lėšų iš antrosios pensijų pakopos buvo skirta būtent pradiniam įnašui“, – pažymėjo ekonomistas.
Estijos pamokos – būsimas Lietuvos scenarijus?
2021 m. Estijoje panaikinus privalomą kaupimą antrojoje pensijų pakopoje, į rinką pateko 1,3 mlrd. eurų – beveik 5 proc. šalies BVP.
Estijoje nuomos su galimybe vėliau būstą išsipirkti paslaugas teikiančios kompanijos „Numai“ atstovas Krisas Maekivi teigė, kad 2021 m. kainos visoje šalyje padidėjo maždaug 15 proc., o 2022 m. vasarą pasiekė aukščiausią lygį – išaugo net apie 22 proc.
„Išmokėjus pensijų fondų lėšas, tą patį mėnesį butų pardavimų skaičius augo 22 proc., lyginant su įprastiniu sandorių skaičiumi, ir pasiekė dešimties metų rekordą. Tokio šuolio greitis ir mastas išsiskyrė ES“, – pasakojo ekspertas.
Anot K.Maekivi, būsto kainų augimas visoje Estijoje truko visus metus ir stabilizavosi tik tuomet, kai 2022 m. pabaigoje pakilo palūkanų normos, o pensijų lėšų poveikis susilpnėjo.
„Didžioji dalis išmokėtų lėšų iš pensijų fondų nukeliavo investicijoms į nekilnojamąjį turtą ir ypač stipriai paveikė butų paklausą, ypač mažų nuomai skirtų butų“, – pažymėjo K.Maekivi.