Įsipareigojimai dėl direktyvų
Susitarime ES žada dėti pastangas užtikrinti, kad Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo (CSDDD) ir Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo (CSRD) direktyvos nesukeltų nepagrįstų transatlantinės prekybos apribojimų. Tai reikštų mažesnę administracinę naštą JAV įmonėms, ribojimus dėl civilinės atsakomybės už neišsamų patikrinimą, ataskaitų teikimo reikalavimų peržiūrą ne ES įmonėms.
„Akivaizdu, kad ES yra nusiteikusi lengvinti reguliacinius reikalavimus JAV įmonėms siekiant geresnių sąlygų transatlantinei prekybai,“ – teigia Žaliųjų finansų instituto ekspertė Nora Marija Laurinaitytė.
„Šie pareiškimai kelia nerimą, nes atsisakant tvarumo atskaitomybės ir išsamaus patikrinimo ženkliai mažėja duomenų prieinamumas. Tai silpnina mūsų galimybes vertinti klimato rizikas bei užtikrinti skaidrumą.“
„Nedidelė rizika“ miškams
Susitarime ES taip pat įsipareigoja būti lankstesnė mažosioms ir vidutinėms JAV įmonėms taikant Anglies pasienio korekcinį mechanizmą (CBAM), bei pripažįsta, kad JAV produkcija kelia „nedidelę riziką“ pasauliniam miškų naikinimui, todėl numato galimybę suteikti JAV „no-risk“ statusą pagal Miškų naikinimo reglamentą (EUDR). Tai reikštų, kad perkant produkciją iš JAV, veiklos vykdytojams nebereikėtų teikti deramo patikrinimo pareiškimų, geolokacijos duomenų ar derliaus nuėmimo datų. Tokia išimtis gali būti įtvirtinta artėjančiame Aplinkosaugos Omnibus (Omnibus V) pakete. „Turėsime mažiau duomenų apie klimato ir gamtos rizikas tiekimo grandinėse,“ – akcentuoja N. M. Laurinaitytė.
„Neramina ir kuriamas precedentas suteikti „no-risk“ statusą šaliai, kuri neturi nacionalinių miškų apsaugos įstatymų, nevykdo miškų būklės stebėsenos ir jau kartą buvo pasitraukusi iš Paryžiaus susitarimo.“
Prekybos susitarimu ES numato pirkti JAV SGD, naftą ir branduolinės energijos produktus. Tai padėtų ES diversifikuoti šių išteklių tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo geopolitinių rizikų, pvz., Rusijos. Energetinis saugumas svarbus tvarumui, kai apima patikimą, prieinamą ir atsparią infrastruktūrą, ypač naudojančią atsinaujinančius energijos šaltinius, tačiau dabar esantis susitarimas kol kas liudija aiškią Europos tendenciją susieti savo ateitį su iškastiniu kuru.
JAV–ES prekybos susitarimas stiprina transatlantinius ekonominius ryšius, tačiau jo nuostatos dėl tvarumo reguliavimo kelia rimtų klausimų dėl ES aplinkosaugos ambicijų. Ekspertai įspėja, kad nuolaidos JAV įmonėms gali susilpninti klimato politiką ir riboti duomenų prieinamumą. Būtina įvertinti, ar kompromisai prekybos srityje nepakenks ES žaliajam kursui.