​Išsaugojo lyderystę – moka didžiausias algas

Žmonės, dirbantys „Norfos“ tinkle, saugo savo darbo vietas, nes jiems priimtina ir atlyginimų apskaičiavimo sistema, ir emocinė aplinka.

Jų atlyginimai priklauso nuo darbo rezultatų, kurie apskaičiuojami pagal specialias formules, – kuo efektyviau dirbama, tuo didesnis ir atlyginimas. Tam tikrose pozicijose dirbančių žmonių algoms įtaką daro ir apyvarta, pavyzdžiui, dirbantiems kasose.

Apskritai „Norfos mažmena“ liko ištikima nuolat didinamų atlyginimų politikai. Šiam lietuviškam tinklui visada buvo būdingos ne tik mažos prekių kainos, bet ir vienas didžiausių darbo užmokesčių iš visų didžiųjų prekybos tinklų.

„Pasiekėme tai, ką planavome, – liepą visą mėnesį dirbusių bendrovės „Norfos mažmena“ darbuotojų atlyginimų mediana siekė kone 2,1 tūkst. eurų – sudarė 2097 eurus.

Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė 2 tūkst. ribą ir sudarė 2012 eurų“, – tuo, kad pavyko įvykdyti įsipareigojimus, pasidžiaugė 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, gamybos ir logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis.

Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams teks dar labiau pasitempti, kad galėtų tinkamai įvertinti savo darbuotojų triūsą.

Atlyginimų mediana realiausiai atspindi daugumos bendrovėje dirbančių žmonių atlyginimus.

Liepą „Norfos mažmenos“ bendrovėje dirbo 3585 žmonės, o vidutinis visą mėnesį išdirbusiųjų atlyginimas, neatskaičius mokesčių, sudarė 2255 eurus.

Tačiau realų uždarbį geriausiai parodo būtent mediana.

Mažmeninės prekybos įmonėse tai yra didžiosios dalies parduotuvėse dirbančių ir tiesiogiai pirkėjus aptarnaujančių darbuotojų alga.

Mediana yra vidurinė atlyginimų reikšmė, kai visi darbuotojų atlyginimai surikiuojami nuo mažiausio iki didžiausio. Ji parodo, kad pusė darbuotojų uždirba mažiau nei mediana, o kita pusė – daugiau.

„Norfos“ tinklo darbuotojų atlyginimų mediana liepą, palyginti su birželiu, didėjo apie 8 proc., atitinkamai tiek pat didėjo ir bendras visų darbuotojų atlyginimų vidurkis – nuo 2088 eurų birželį iki 2255 eurų liepą.

Bendrovės „Norfos mažmena“ įmokų suma „Sodrai“ per mėnesį padidėjo 8,4 proc. – iki 1,758 mln. eurų, o atlyginimams skiriama bendra pinigų suma perkopė 7 mln. eurų.

Algoms skiriamos lėšos sudarė maždaug pusę visų bendrovės išlaidų.

„Įvertinti uždarbio dydį pagal užmokesčio medianą reikia todėl, kad ji geriausiai atskleidžia daugumos darbuotojų atlyginimus.

Akivaizdu, kad pagal darbuotojų uždarbį net ir artimiausias mums konkurentas iš visų kitų prekybos tinklų turi gerokai pasitempti“, – aiškino D.Dundulis.

„Sodros“ duomenimis, liepos mėnesį artimiausio „Norfos“ konkurento pagal darbo užmokestį – „Lidl“ prekybos tinklo – darbuotojų atlyginimų mediana sudarė 1778 eurus ir buvo 21 proc. mažesnė nei „Norfos“ tinkle.

Kitų šalies didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų darbuotojų atlyginimų mediana, „Sodros“ duomenimis, liepą buvo gerokai menkesnė nei „Norfoje“.

Pavyzdžiui, „Maximos“ tinkle ji sudarė 1461 eurą (43 proc. mažesnė), „Iki“ tinkle – 1393 eurus (50 proc. mažesnė), „Rimi“ – 1369 eurus (53 proc. mažesnė nei „Norfoje“).

„Norfos“ vadovas, analizuodamas „Sodros“ informaciją, akcentavo dar vieną didesnei darbuotojų daliai svarbų skaičių – standartinį atlyginimų nuokrypį.

Kuo šis skaičius didesnis, tuo akivaizdžiau, kad įmonėje yra darbuotojų, kurie gauna išskirtinai didelį atlyginimą, palyginti su daugumos dirbančiųjų.

„Sodros“ duomenimis, didžiausias visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų standartinis nuokrypis liepą buvo „Maximoje“ – 5412 eurų. „Lidl“ jis sudarė 2028 eurus.

Mažiausią atlyginimo medianą turinčiame „Rimi“ tinkle jis siekė 2237 eurus, „Iki“ – 1231 eurą, „Norfoje“ – 801 eurą.

„Neteisinga prekybos tinklus valdančioms įmonėms girtis dideliais atlyginimų vidurkiais, nes regime, kad juos labai išpučia kelių, tikėtina, vadovaujamas pozicijas užimančių darbuotojų gaunamas uždarbis“, – teigė D.Dundulis.

Pasak D.Dundulio, vertinant uždarbį tikslingiausia ir teisingiausia vadovautis oficialių valstybės institucijų pateikiama statistika.

„Sodra“ pateikia objektyvius duomenis. Manyčiau, kad ir pirkėjai, kuriems yra svarbios įvairių prekių kainos parduotuvių lentynose, jų pokyčius turėtų vertinti ne pagal atskirų privačių įmonių pateikiamus duomenis, o remdamiesi oficialia valstybės institucijų statistika“, – pabrėžė „Norfos“ vadovas.

Pasak jo, konkurentai – kiti mažmeninės prekybos tinklai – tariamą mažiausių kainų analizę užsako įvairiose privačiose įmonėse.

„Šioms, norinčioms išsilaikyti rinkoje, reikia nuolat turėti klientų. Kas gali paneigti, kad tokie tyrėjai, palygindami kainas, nešoka pagal užsakovo – kurio nors mažmeninio tinklo – dūdelę?

Mes tokių „tyrimų“ neužsakome, bet vadovaujamės oficialiais duomenimis, kuriuos kas savaitę viešai pateikia valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras. Šie duomenys yra tiksliausi ir visiems prieinami.

Šio centro duomenimis, kurie atnaujinami kas savaitę, iš stebimų 19-os būtiniausių maisto produktų absoliučios daugumos vidutinė mažiausia kaina iš penkių Lietuvoje veikiančių didžiųjų prekybos tinklų nuolat fiksuojama „Norfos“ parduotuvėse.

Dažniausiai iš 19-os produktų bent 15–18 pas mus yra pigiausi“, – ieškantiems objektyvios informacijos vadovautis ne užsakomaisiais, o nepriklausomais tyrimais rekomendavo „Norfos“ vadovas.

Pasak D.Dundulio, remiantis objektyviais statistikos duomenimis, net ir išlaikydama mažiausias daugelio produktų kainas „Norfa“ darbuotojams moka didžiausias algas.

„Nuolatinis mūsų siekis yra didinti veiklos efektyvumą. Mechanizuodami ir automatizuodami procesus darbuotojams sudarome sąlygas darbą atlikti našiau ir užsidirbti daugiau.

Ne taip seniai man atrodė, kad jau nebėra daugiau galimybių didinti darbo našumą, bet, pasirodo, klydau.

Per artimiausius kelis mėnesius, dar šiemet, tam tikrose srityse mūsų tinklo darbuotojams sudarysime sąlygas dirbti dar efektyviau.

Atlikdami daugiau darbų jie daugiau ir uždirbs, – sakė „Norfos“ vadovas. – Įprasta, kad darbuotojai naujovėmis veiksmingai pasinaudoja, dėl to didėja darbo efektyvumas, kuris virsta didesniu jį atliekančio darbuotojo atlyginimu.

Taigi darbuotojo pastangos ir gebėjimas sumaniai naudotis naujomis technologijomis įvertinamos gera alga.“

Pasak D.Dundulio, nuolat stebint ir analizuojant procesus atsiranda netikėtų galimybių imtis tokių pokyčių, kad žmonės galėtų dirbti našiau, lengviau ir daugiau užsidirbti.

„Visas naujoves reikia ne tik įdiegti, bet ir kuo labiau išnaudoti. Šiuo metu kaip tik tai ir darome – siekiame dar geriau panaudoti naujas technologijas, kurias jau esame įdiegę.

Tai duos apčiuopiamą efektą spartinant procesus ir didinant darbo našumą, o tai vėl paaugins mūsų darbuotojų atlyginimus“, – paaiškino D.Dundulis.

Pasak jo, „Norfos“ darbuotojai yra vieni geriausių iš visų didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų. Šį teiginį jis grindė teigdamas, kad gana dažnai žmonių, kurie į „Norfą“ pereina dirbti iš kitų prekybos tinklų, profesiniai gebėjimai būna menkesni ir jiems tenka vytis „Norfos“ senbuvius ir mokytis iš jų.

„Man būna nesmagu, jeigu kurį nors metų mėnesį atlyginimų mediana „Norfoje“ nepadidėja. Į tai reaguoju asmeniškai, nes manau, kad netinkamai organizavome darbus ir nesudarėme darbuotojams sąlygų daugiau užsidirbti. Juk tai priklauso nuo vadovų kompetencijos ir sumanumo.

Būtina, kad darbuotojas gautų atitinkamą atlygį už atliktą darbą. Jeigu tokios metodikos nesugebėtume išsaugoti, sugriū– tų visa įmonės sistema. Prarastume gerus darbuotojus arba įmonė bankrutuotų“, – pabrėžė D.Dundulis.