Kautynių laukas – energetika. Formuojant naują Vyriausybę pirmiausia būtent šis sektorius sulaukia daugiausia dėmesio, o kai kurie veiksmai ar sprendimai – net ir nedrąsios Prezidentūros kritikos.

Žinoma, daug kam rūpi, kas bus paskirtas energetikos ministru. Pagal koalicinę sutartį, ši kėdė pažadėta „Nemuno aušrai“. Tačiau jau anksčiau prezidentas G.Nausėda užsiminė, kad eiti ministro pareigas ir toliau būtų itin tinkamas Ž.Vaičiūnas, kurį į postą delegavo iš ankstesnės koalicijos patraukti S.Skvernelio demokratai.

Prezidentūra taip pat atkreipė dėmesį, kad, remiantis koalicine sutartimi, aušriečiams turėtų atitekti ir Aplinkos ministerija, kuri turi daug galios priimant sprendimus dėl atsinaujinančiosios energetikos plėtros. Be to, R.Žemaitaičio partijos atstovas greičiausiai vadovautų ir Seime kuriamam Energetikos komitetui.

Tokiu atveju visas sektorius atsidurtų vienos ir netgi ne didžiausios partijos rankose, o kalbėti apie kokią nors parlamentinę jo kontrolę neliktų prasmės.

[[ge:lrytas:lrytas:39374432]]

Sklinda kalbos, kad R.Žemaitaitis neketina siūlyti Ž.Vaičiūno į ministro postą, o vietoj jo gali būti pasirinkti jo vadovaujamos frakcijos nariai A.Gedvilas ar netgi aršiai prieš Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektus ne kartą kalbėjęs A.Skardžius.

Konservatoriai ir liberalai dėl to jau kreipėsi į prezidentą prašydami neskirti vadovauti Energetikos ministerijai „Nemuno aušros“ atstovo.

[[ge:lrytas:lrytas:39375809]][[ge:lrytas:lrytas:39343316]][[ge:lrytas:lrytas:39292602]]

Dar viena tema, sukėlusi daug diskusijų, yra siekis išpirkti iš privačių investuotojų „Ignitis grupės“ akcijas. Apie tai jau anksčiau užsiminė paskirtoji premjerė I.Ruginienė, teigusi, kad šis klausimas yra įrašytas koalicinėje sutartyje.

Tiesa, tam reikėtų didžiulės sumos – maždaug pusės milijardo eurų ar dar daugiau.

Todėl prezidento vyriausiasis patarėjas V.Augustinavičius iškart pareiškė, kad tam pinigų šiuo metu nėra. Suprantama, kadangi valstybė privalo skirti pakankamai lėšų gynybai ir kartu finansuoti visas kitas viešąsias sritis, o dėl to nuo kitų metų reikėtų ir kelti mokesčius.

„Ko šiandien labiausiai trūksta, tai iš esmės argumentuotų atsakymų, vardan ko tai daroma, iš kokių resursų ir ko tikimasi“, – sakė V.Augustinavičius.

Išties sprendimo išpirkti akcijas logiką gana sudėtinga suvokti. Valstybė ir taip valdo 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, tad turi visus kontrolės svertus. Tiesa, likusi dalis yra listinguojama biržoje ir priklauso privatiems akcininkams.

Dėl to kai kuriems politikams gali būti skaudu, kai, užsigeidus gauti komercinės informacijos apie investicijas ar naujus projektus, jos ne visada pavyksta sulaukti, nes tokie sprendimai nustatyta tvarka skelbiami biržoje kaip esminiai įvykiai.

Populistiškai nusiteikę veikėjai postringauja, jog nacionalizavus energetikos grupę bus galima užtikrinti mažesnes elektros kainas vartotojams.

Tačiau SEB banko ekonomistas T.Povilauskas siūlė pažvelgti į kitas Baltijos šalis, kurių įmonės „Latvenergo“ ir „Eesti energia“ neturi privačių investuotojų, bet biržos kainos ten nėra mažesnės nei Lietuvoje.

Aušriečių vedlys R.Žemaitaitis piktinasi, kad „Ignitis grupė“ nemažai investuoja užsienyje.

Taip iš tiesų yra – antai pernai pradėjo veikti du didžiuliai grupei priklausantys vėjo parkai Silezijoje (Lenkija), kurių pajėgumai siekia 50 megavatų (MW) ir 137 MW.

Tačiau Lietuvoje komercinę veiklą jau pradėjo Kelmės vėjo jėgainių parkas, kurio galia siekia net 314 MW, ir jis yra didžiausias Baltijos šalyse.

Pernai bendros kompanijos investicijos sudarė 812 mln. eurų, iš jų 656 mln. – Lietuvoje. Daugiausia (337 mln. eurų) buvo investuota į tinklo plėtrą bei priežiūrą.

Suprantama, norint investuoti, reikia ir uždirbti. Tik skirtinga veikla duoda labai skirtingą pelną, nes nemažai atvejų vietos rinkoje maržos nustatomos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos.

T.Povilauskas priminė, kad prieš „Ignitis grupės“ išankstinį akcijų platinimą 2021 m., kurio metu įmonė iš privačių investuotojų pritraukė 450 mln. eurų, 2020 m. iš tinklų valdymo įmonės ESO turėjo 199 mln. eurų EBIDTA (pelno, neįskaičius mokesčių, palūkanų, amortizacijos ir nusidėvėjimo). Pernai EBITDA siekė jau 220 mln. eurų. Tačiau į tinklus 2020 m. buvo investuota tik 141 mln. eurų, o pernai – 337 mln. Tai yra pastaruoju metu investicijos didesnės negu EBITDA.

„Iš kur atėjo didesnis pelnas? Iš atsinaujinančiosios energetikos: 2020 m. šios veiklos EBITDA siekė 51 mln. eurų, pernai – 262 mln. eurų“, – komentavo T.Povilauskas.

Kitaip tariant, jei investicijos, kurių dalis nusėda užsienyje, leidžia uždirbti ir pelną investuoti į vietos tinklus, problemų kaip ir nėra.

Prezidentūra šiuo atveju iš esmės teisi – išmesti pusę milijardo eurų ar dar didesnę sumą tam, kad ir šiaip kontroliuojama įmonė priklausytų valstybei šimtu procentų, nėra racionalu neturint aiškaus plano, ką su ja daryti toliau.

Bene įdomiausią variantą pasiūlė anksčiau „Ignitis grupei“ vadovavęs dabartinis ISM universiteto prezidentas D.Misiūnas, buvusios darbovietės veiksmus nevengiantis ir pakritikuoti. Anot jo, protingiausia valstybei būtų dalį savo akcijų dar parduoti, tačiau vietos mažmeniniams investuotojams, kurie jau kitąmet puls atsiimti pinigų iš II pakopos pensijų fondų.

„Tokiu būdu įmonės klientai tampa akcininkais, valstybė gauna papildomų pinigų gynybai ir padidėja visuomenės finansinis raštingumas ir aktyvumas“, – vardijo D.Misiūnas.

Mūšio laukas – energetika: sklinda kalbos, kad R. Žemaitaitis gali sumaišyti kortas