„Kalbant apie 4 darbo dienų savaitę <...>, tai yra visiškas ekonominis marazmas.
Rusijoje fabrikai eina į prastovas – 4 dienų darbo savaitė ir prastovų formavimas, nes yra visiška ekonominė krizė. Tiesiog jei viskas yra gerai, tu nedirbi 4 dienas per savaitę“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė jis.
Anot ekonomisto, reikėtų pažiūrėti, kaip Lietuvos darbo kodeksas formuoja patį prastovos terminą.
„Man atrodo nepilna darbo diena gali būti, kaip prastovos požymis. Kitaip – kai dalykai yra blogai, dirbi mažiau, nes, liaudiškai sakant, nėra darbo.
Tai dabar, kai Lietuvai reikia gaminti daug ir visko, kai mažėja populiacija, kai ji senėja, yra vis mažiau dirbančių darbo rankų, įvedinėti keturių dienų darbo savaitę yra tas pats, kas eiti plaukti prisikabinus švino ant kojų ir sakyti, kad kažkas tai daro. Tai – visiška ekonominė nesąmonė“, – teigė jis.
Taip pat, kaip pastebėjo, reikia sutikti, kad, „jei savaitė bus keturių darbo dienų, o bus mokama, kaip už penkias, vietoje to, kad darbuotojai padarytų 100 proc., jie padarys tik 80 proc.“
„Juk jei statai namą ar ari lauką, koks tau skirtumas – keturių darbo dienų savaitė ar septynių. Namą reikia pastatyt, kol užeis šalčiai, o lauką suart – kol nepradėjo lyti.
Bet jei tu esi viešajame sektoriuje, kur tavo produktyvumas matuojamas pagal tai, kiek ant tavęs išleido, tai tau labai gerai.
Vis tiek dirbti daugiau nereikia, o kadangi niekas nieko nepadaro nei per penkias, tai nepadarys ir per keturias dienas. Tai tada visi eis dirbti penktą dieną, gaus viršvalandžius ir pusantrinį koeficientą.
Kaip belankstytum, kaip bežiūrėtum, kai mažiau dirbi, mažiau ir padarai, mažiau ir uždirbi“, – sakė jis.
Dar iki tampant premjere Inga Ruginienė ne kartą išreiškė palaikanti 4 dienų darbo savaitės modelį.
Jį politikė vadino ateitimi, o ir tapus ministre pirmininke naujienų portalui Lrytas pripažino norinti, kad panašus darbo organizavimo principas išplistų plačiau Lietuvoje.