„Šiemet siekiame patikrinti modelio efektyvumą, o tikroji plėtra numatoma šių metų pabaigoje arba tik kitais metais“, – užmojais dalijasi S.Bumštein.
Džiuginanti pradžia
Pirmąją rugsėjo savaitę duris atvėrusios parduotuvės vadovas, iki šiol dirbęs nekilknojamo turto sektoriuje, džiaugiasi priimtu sprendimais. „Pirmieji veiklos rezultatai rodo, kad pasirinktas kelias buvo teisingas – jaučiamas pirkėjų susidomėjimas ir poreikis tokio formato parduotuvei. Pardavimų startas sėkmingas, tačiau puikiai suprantame, kad tai tik pradžia. Dar laukia daug darbo, kad galėtume pilnai įgyvendinti savo viziją“, – Lrytas sako verslininkas.
Naujojo prekybos tinklo parduotuvių per ateinančius trejus metus turėtų būti 35 – ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
Paklaustas ar daugiausia „Lito“ parduotuvėje bus siūlomos lietuviškos prekės S.Bumštein sako, kad svarbiausia – balansas.
„Mūsų prioritetas yra kainos ir kokybės santykis. Dirbame ir dirbsime su visais tiekėjais, kurie pasiūlys geriausią santykį. Turime sentimentų lietuviškiems tiekėjams ir gamintojams“, – aiškina jis.
Užpildys rinkoje esančią nišą
Verslininkas sako, kad pastebėjo rinkoje esančią nišą, kurioje dar trūksta plėtros. Įvertinus aplinkybes buvo nuspręsta veiklą plėtoti būtent čia.
„Analizuodami kainų lygį ir vartotojų pasirinkimus matome, kad Lietuvoje iki šiol nėra stipriai išvystyto „hard discounter“ (liet. griežta nuolaidų sistema) formato. Pagal mūsų turimus duomenis, Lenkijoje šio formato parduotuvės užima apie 35 proc. rinkos, o Baltijos šalyse jų praktiškai nėra – net „Lidl“ regione veikia labiau, kaip supermarketas. Tad matome nišą pasiūlyti pirkėjams tai, ko šiandien trūksta – kokybiškas prekes už prieinamą kainą.“
Konkurencijai su kitais žemų kainų strategiją taikančiais prekybos tinklais, tokiais, kaip „Lidl“ ar „Mere“, anot „Lito“ vadovo, bus taikomi esminiai šioje srityje aktualūs metodai.
„Tai be abejo yra mastas, pasaulinis know-how (liet. praktinė patirtis), didžiuliai resursai, tad konkuruoti kakta į kaktą būtų faktiškai neįmanoma. Todėl einame savo unikaliu keliu, grįždami prie „hard discount“ pagrindų – alkani ir maksimaliai efektyvūs tiekėjai, efektyvūs procesai ir tiesioginė komunikacija su vartotojais, nesekant jiems pasakų“, – mintimis dalijasi S.Bumštein.
Kol kas „Lito“ investuotojai yra neatskleidžiami – toks sprendimas anot S.Bumštein yra „investuotojų pasirinkimas, todėl gerbiame jų privatumą.“
Panašių analogų yra ir daugiau
Pastaruoju metu, prekybos centrų, siekiančių įsitvirtinti taikant žemų kainų politiką, buvo ir daugiau.
Prieštaringai vertinamas prekybos centrų tinklas „Mere“, kurį valdo rusiško kapitalo investuotojai, šiuo metu valdo beveik tris dešimtis parduotuvių įvairiose Lietuvos miestuose.
Mūsų šalyje „Mere“ savo veiklą pradėjo dar 2019 metais sėkmingai tęsia iki šiol, nors kai kuriose kitose Europos valstybėse ilgai neišsilaikė ir greitai pasitraukė iš rinkos.
Vasaros pradžioje Vyriausybė paskelbė apie ketinimus įvesti sankcijas šiam tinklui, siekdama riboti jo veiklą.
Kitas panašaus pobūdžio tinklas – „Maisto logistikos centras“ veikęs Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose apie bankrotą paskelbė po maždaug metų nuo veiklos pradžios.
2023 metų lapkričio mėnesį į rinką atėję su tokiu pat pažadu, kaip ir „Litas“ – „naujas lietuviškas maisto ir buitinių prekių parduotuvių tinklas, galintis pasiūlyti aukštos kokybės produktų labiausiai prieinamomis kainomis“.
Čia taip pat tikėtasi greitos plėtros, tačiau 2024-ųjų liepą pranešė apie uždaromas parduotuves.