Klestėjimas būsto rinkoje tęsiasi – butų sandorių skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo pat 2021 metų pabaigos.

„Swedbank“ skaičiavimais, vidutines pajamas gaunantys vilniečiai šiuo metu vidutiniškai gali įpirkti kiek mažesnius nei 63 kv. m. dydžio butus, o per ketvirtį jų įperkamas plotas padidėjo 1 kvadratiniu metru. Kaune augimas buvo panašus, o įperkamumas čia išlieka geriausias tarp didžiųjų miestų ir siekia 93 kv. m. Tuo metu Klaipėdoje gyventojai vidutiniškai gali įsigyti apie 91 kv. m. būstus.

Banko skaičiuojama nuomos grąža visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose išlieka žemesnė nei istorinis vidurkis. Šis rodiklis atspindi, kokią būsto kainos dalį sudaro metinės pajamos iš jo nuomos. Šiuo metu Vilniuje nuomos grąža siekia 4,7 proc., Kaune apie 5,5 proc., o Klaipėdoje – apie 5,7 procento.

„Kaip banaliai beskambėtų – nėra gyventojų, nėra poreikio būstui. Tačiau tiek Kaune, tiek Klaipėdoje gyventojų skaičius didėja. Ši tendencija bent jau ilgainiui turės teigiamą poveikį rinkai“, – teigė INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas, paprašytas įvertinti šiuos didmiesčius kaip investicijų į būstą variantus.

[[ge:lrytas:lrytas:36765855]]

Jis atkreipė dėmesį: ir vienas, ir kitas miestas turi daugiau vandens telkinių negu Vilnius. Atitinkamai čia didesnės pakrančių teritorijos. „Būsto patrauklumas priklauso nuo to, kas yra, ko nėra, kas bus ir ko neliks. Kauno ir Klaipėdos vienas patraukliausių elementų – sąlyginai didelis kiekis vandens telkinių. Ieškant kažko investicijai reikėtų žiūrėti į zonas aplink vandens telkinius“, – siūlė T.S.Kvainickas.

Jeigu teritorija jau išplėtota, kaip, pavyzdžiui, šiandienis Paupys Vilniuje, kainos sparčiai nebeaugs. Pašnekovas patikslina: transformacija gali įvykti teritorijose, kur dominuoja negyvenamosios paskirties pastatai, kurie turi didesnę tikimybę būti konsoliduoti. Pokyčių gali atnešti ir įsibėgėjusi renovacija, tačiau tokiu atveju transformacija veikiausiai bus lėtesnė.

[[ge:lrytas:lrytas:38794556]][[ge:lrytas:lrytas:38695997]][[ge:lrytas:lrytas:38938472]]

„Pavyzdžiui, „Memelio miestas“ Klaipėdoje. Šis projektas brangus, todėl reikėtų ieškoti kažko šalia“, – svarstė portalo Lrytas pašnekovas.

Aukštos nuomos grindys

Platformos „Letsinvest“ specialistai paskaičiavę: planuojant uždirbti iš nuomos, geriausia įsigyti kuo mažesnį iki 100 tūkst. eurų kainuojantį butą sename name Kaune ir jį išnuomoti studentams.

„Teisybės čia yra. Vis dėlto tai nėra nuomos pajamingumo didžiausias ekstremumas. Tokiu pasakymu akcentuojamas metinis pajamų srautas. Jeigu norima maksimizuoti turto srautą, galima nusipirkti didelį seną būstą, jį padalinti gabalais ir nuomoti studentams“, – komentavo T.S.Kvainickas.

Studentai sudaro reikšmingą nuomininkų dalį, bet, kalbant apie didžiausią grąžą iš nuomos, anot T.S.Kvainicko, nereikėtų pamiršti ir imigrantų. Pigesnio būsto segmente – gana aukštos nuomos kainų grindys.

Reikšmingų grąžų nebūna

Kaunas – individualių namų sostinė.

Tačiau INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas atkreipė dėmesį: investicijos į individualius gyvenamuosius namus nėra tas segmentas, kuriame reikšmingos grąžos.

„Paprastai skaičiuojant, nusipirkti dešimt bendrabučio butų ir juos visus išnuomoti po 300 eurų paprasčiau nei už tą pačią sumą nusipirkti namą, kuriam reikia rasti nuomininkus, mokančius po 3 tūkst. eurų. Be to, metinė grąža namų segmente turbūt viena mažiausių“, – skaičiavo T.S.Kvainickas.

Atsigręžė į Šančius

„Citus“ analizės skyriaus vadovė Eglė Savostė paskaičiavo: per pastaruosius 4,5 metų Kauno Žaliakalnio būsto kainos pakilo apie 63 proc. – iki 3 350 eurų/kv. m. Tai ne tik didžiausias augimas mieste, bet ir vienas stabiliausių – be staigių šuolių ar epizodinių kritimų, kurie fiksuoti kituose rajonuose.

[[ge:lrytas:lrytas:39204271]]

„Žaliakalnis vertinamas dėl žalumos, istorinio charakterio, gero susisiekimo ir stiprios infrastruktūros. Vertę čia kuria ne konkretūs projektai, o pats rajono identitetas. Būtent dėl to šis rajonas išlieka vienu stabiliausių tiek gyvenimui, tiek investicijoms“, – aiškino E.Savostė.

Kauno centras per tą patį laikotarpį patyrė apie 60 proc. kainų augimą – iki 3 650 eurų/kv. m. „Tai – vienas didžiausių šuolių tarp visų Kauno rajonų, tačiau svarbu įvertinti kontekstą. Centras – riboto dydžio teritorija su labai ribota pasiūla. Todėl kiekvienas aukštesnės klasės projektas ar net keli aukštesnės kainos sandoriai reikšmingai veikia vidurkius“, – komentavo „Citus“ atstovė.

Šančiai per tą patį laikotarpį pabrango apie 53 proc. iki 3 050 eurų/kv. m. E.Savostės teigimu, tai – vienas ryškiausių vertės šuolių Kaune, liudijantis spartų rajono transformacijos procesą. Šančiai per pastaruosius metus išgyveno infrastruktūros atnaujinimą, naujų projektų plėtrą ir vis aktyvesnį Nemuno pakrantės potencialo išnaudojimą. Visa tai pritraukė ne tik jaunus pirkėjus, bet ir investuotojus.

Galimas nemažas turto vertės prieaugis

Klaipėdoje plėtra koncentruojasi centrinėje ir pietinėje miesto dalyse, kur vystomi modernūs daugiabučių projektai, o paklausa kyla dėl artimo atstumo iki centro ir patogios infrastruktūros.

„Nors uostamiestyje, kaip ir Kaune, plėtotojų rinkos struktūra yra smulkesnė nei sostinėje, čia kylantys nauji projektai gerokai labiau veikia aplinkines teritorijas, augina prestižą. Pavyzdžiui, vasario mėnesį Klaipėdoje startavo net du „premium“ segmento projektai, kurie viso miesto vidutines pasiūlos kainas pašokdino beveik iki Vilniaus lygio.

Praktika rodo, kad tokie projektai augina ir aplinkinių būstų vertę, o stebint pozityvią miesto plėtros tendenciją, aktyvią jūrų uosto modernizaciją bei viešojo transporto atnaujinimo planus bei ribotą pasiūlą ir vidutinio kainų augimo potencialą, galima tikėtis nemažo įsigyto turto vertės prieaugio“, – prognozavo E.Savostė.

Kas ketvirtas būstas – investicinis

2025 m. liepą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,4 proc., 1,7 proc., 0,7 proc., 0,3 proc., o vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2780 eurų (+12 eurų/kv. m), 1959 eurus (+33 eurai/kv. m.), 1828 eurus (+12 eurų/kv. m), 1216 eurų (+4 eurai/kv. m).

[[ge:lrytas:lrytas:39204279]]

Naujausi rinkos duomenys rodo, kad šalies būsto rinkos atsigavimo tempas nelėtėja. Klaipėda – ne išimtis. „Ober-Haus“ Klaipėdos regiono vadovas Aurimas Petrikas teigė, kad tie projektai, kurie uostamiestyje pradėti naujai statyti – vystomi, iš dalies apgyvendinti, bet nebaigti. „Pirmieji statybų etapai parduoti ir apgyventi, o paskesni sėkmingai vystomi“, – paaiškino.

A.Petriko teigimu, jau beveik dvejus metai kas ketvirtas būstas parduodamas kaip investicinis.

Vis dėlto uostamiestyje butai dirbti atvykusiems imigrantams nuomojami nenoriai. Išimtys taikomos įmonių vadovams: kalbant apie Klaipėdą, tai bus Indijos, kitų Tolimųjų Rytų šalių gyventojai. Bet, kaip patikslino pašnekovas, slavai nėra itin pageidaujami nuomininkai. Priešingai su studentais – šito segmento nuomininkai patrauklūs.

„Vis daugiau projektų išvysta dienos šviesą. Šiai dienai Klaipėdoje turime nemažą pasiūlą būstui įsigyti, kainos stabiliai kyla, bet pardavimai irgi sėkmingai juda“, – apibendrino A.Petrikas.

Nuomos rinka išlieka įtempta

Kaip teigė „Inreal tarpininkavimui“ Šiauliuose atstovaujanti NT brokerė Alma Šiošytė, Šiaulių NT rinkoje pastaraisiais mėnesiais juntamas akivaizdus pirkėjų susidomėjimo grįžimas, o bendras rinkos tonas apibūdinamas kaip stabilus ir subalansuotas.

[[ge:lrytas:lrytas:39204272]]

Kainų raida Šiauliuose rodo spartų bei stabilų augimą. Kai kuriuose segmentuose per metus kainos pakilo apie 15 proc., tačiau vidutinė buto kvadratinio metro kaina miegamuosiuose rajonuose vis dar siekia apie 1200 eurų/kv. m.

Šis rodiklis, brokerės vertinimu, išlieka įperkamumo ribose, todėl miestas išsiskiria kaip prieinamas net augant kainoms.

Vieno kambario buto kaina Šiauliuose šiuo metu svyruoja nuo 30 tūkst. eurų iki 65 tūkst. eurų, dviejų kambarių – nuo 45 tūkst. eurų iki 90 tūkst. eurų, o trijų kambarių – nuo 50 tūkst. eurų iki 120 tūkst. eurų.

„Rinka nuolat pildosi nauja pasiūla: butais, kotedžais, ir tai augina kainos vidurkį“, – minėjo A.Šiošytė.

Ji akcentavo, kad tarp investuotojų į nuomą ypač paklausūs nedideli būstai. O nuomos rinka Šiauliuose išlieka įtempta: pasiūlos trūksta, situacija nepasikeitė nuo karo Ukrainoje pradžios.

Vieno kambario buto nuoma šiandien kainuoja 200–300 eurų/mėn., o dviejų kambarių – net iki 500 eurų/mėn. Kainas augina ir karių dislokacija Šiauliuose, didinanti tiek nuomojamo būsto, tiek viešbučių paklausą.

Turintiems pinigų pasakė, koks patraukliausias Kauno ir Klaipėdos elementas – Vilniui lieka pavydėti