Dėl esminio techninio gedimo nenumatytam laikui sustabdytas Gedimino kalno keltas. Dabar į kalną bus galima patekti tik pėsčiomis – akmenimis grįstu taku ir mediniais laiptais nuo Vilnios upės pusės.

„Neįgaliesiems, senjorams, šeimoms su mažais vaikais prieiga prie valstybės simbolio tampa apsunkinta“, – teigė Lietuvos nacionalinis muziejus.

Keltuvas yra visiškai nusidėvėjęs, taip pat vis sunkiau rasti atsarginių detalių, o kiekvienas remontas užtrunka ilgiau ir kainuoja vis brangiau.

Lietuvos nacionalinis muziejus teigia per pastaruosius dešimt metų ne kartą kreipęsis į Finansų ir Kultūros ministerijas dėl naujo keltuvo, todėl nutikus pastarajam gedimui dar kartą buvo pakartotas prašymas skirti finansavimą naujam keltuvui projektuoti ir įrengti.

[[ge:lrytas:lrytas:39470475]]

Muziejus yra apskaičiavęs, kad naujo keltuvo įrengimas kainuotų apie 8 mln. eurų, o skyrus šias lėšas naujo keltuvo statyba užtruktų 3–4 metus. „Todėl projektavimą būtina pradėti kuo skubiau“, – nurodoma pranešime.

2017 metais keltuvas neveikė daugiau kaip 40 proc. darbo dienų, 2018 metais – beveik trečdalį metų. Vėlesniais metais prastovų laikas ilgėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:39498019]][[ge:lrytas:lrytas:39498253]][[ge:lrytas:lrytas:39498253]]

Per pastaruosius dvejus metus keltuvas buvo sugedęs apie 70 kartų. 2018-aisiais remonto išlaidos buvo šešis kartus didesnės nei įprasta priežiūra, 2019 metais šis skirtumas siekė jau trylika kartų.

„Gedimų ne tiktai daugėja – jie darosi vis rimtesni, o dabartinis sutrikimas – vienas sudėtingiausių per visą veikimo laikotarpį. Net sėkmingai pašalinus esamą gedimą tai būtų tik trumpalaikis sprendimas“, – nurodė Lietuvos nacionalinis muziejus.

Praėjusias metais keltuvu pasinaudojo 177 tūkst. lankytojų.

Gedimino kalno keltuvas įrengtas 2003 metais kaip vienetinis, specialiai šiai vietai pritaikytas įrenginys.

Anksčiau buvusi Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė buvo užsimojusi funikulierių išmontuoti. Jos žodžiais, namas keltuvui ant Gedimino kalno – per didelė garbė. Be to, buvo nerimaujama, kad keltuvas gali padidinti Gedimino kalno šlaitų slinkimą.

[[ge:lrytas:lrytas:39499339]]

Šios įrangos vibracinių zonų nustatymo matavimai buvo atlikti dar 2016-ųjų vasario mėnesį, kai įvyko pirmoji Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito grunto deformacija.

Matavimus užsakė muziejus, o atliko Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Tyrimai neparodė, kad keltuvas daro neigiamą įtaką Gedimino kalno būklei.

Funikulieriaus įrengimui pritarė tuometis premjeras Algirdas Brazauskas, o tokį Vyriausybės sprendimą motyvavo apklausų duomenys, liudijantys, kad tik vienas iš dešimties vilniečių yra įkopęs į Gedimino kalną.

Iš Austrijos firmos „ABS Transportbahnen“ pirktas 1200 kilogramų sveriantis 16 keleivių galintis gabenti keltuvas kainavo 600 tūkst. eurų.

Gedimino kalnui – milijoninis prašymas: per dvejus metus keltuvas gedo 70 kartų (4)