Europos žalioji sostinė Vilnius prie Neries upės nušniojo keturis brandžius beržus, nes jie nudžiūvo. Priežastis – prieš ketverius metus jie buvo tiesiog užbetonuoti. Tą kartą savivaldybė į įspėjimus tik numojo ranka.

2021 metų liepą aktyvios vilnietės Rasa Sičiūnienė ir Jekaterina Lavrinec užvertė laiškais savivaldybę. Juose skambėjo nerimas: penki brandūs beržai Olimpiečių gatvėje pasmerkti myriop, nes juos darbininkai tiesiog užbetonuoja.

Savivaldybė ramino, kad čia viskas gerai, o projektas labai vykęs. Dabar, 2025 metų rugpjūčio pabaigoje, buvę keturi išlakūs beržai jau nupjauti, dar vieno laukia toks pat likimas.

Visa tai – dėl buvusios valdžios su Remigijumi Šimašiumi priešakyje, kuri esą taip pat rūpinosi žaliuoju sostinės rūbu, užgaidos ties rekonstruojama Neries krantine įrengti terasą. Tiesiai po beržais, betoniniu terasos pagrindu uždengiant ir prispaudžiant medžių šaknis, jas dar papildomai paslepiant po lentų danga.

[[ge:lrytas:lrytas:39365463]]

Tauškia, kaip rūpinasi

Savaime suprantama, kad beržai nudžiūvo, nes lyjant vanduo nubėgdavo į šonus ir jų šaknys nebuvo drėkinamos.

Ir tai vyko R.Šimašiaus ir Valdo Benkunsko valdymo laikais, kai savivaldybė klykavo, kaip gelbės medžius, kaip išlaisvins jų šaknis, net apipils jas drėgmę sulaikančius mulčiu, be to, priims į darbą profesionalius arboristus.

Negana to, šią savaitę kalbėdamas apie laivybą Nerimi V.Benkunskas tvirtino: „Iš pat pradžių deklaravome, kad bus laikomasi maksimalių pagarbos standartų ir minimalios intervencijos principo. Laivai parinkti elektriniai, katamarano tipo, kad keltų kuo mažesnes bangas.

[[ge:lrytas:lrytas:39194066]][[ge:lrytas:lrytas:39428962]][[ge:lrytas:lrytas:39204104]]

Prieplaukos taip pat įrengtos kompromisiškai – ne visada ten, kur patogiausia keleiviams, bet ten, kur tai leidžia gamtinis ir urbanistinis kontekstas.“

Jeigu jau taip rūpinosi prieplaukomis, tapęs meru V.Benkunskas dar būtų spėjęs išlaisvinti beržus krantinėje ir juos atgaivinti. Bet ne – svarbiau postringauti.

Prikabino vaizdo įrašą

Prieš ketverius metus R.Sičiūnienė prie laiško sostinės valdininkams prikabino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip tvarkoma Neries krantinė ties Olimpiečių gatve.

„Kokiu sadistu reikia būti, kad šitaip užbetonuotum medžių šaknis, tuo labiau kad prie betono iš karto nutiestas šaligatvis, o paskui dar ir paskutinį prie šaknų likusį kvadratėlį uždengtum lentomis? Jums labai reikia terasos?

[[ge:lrytas:lrytas:39500489]]

Terasai laikyti užtenka betono polių“, – buvo įsitikinusi R.Sičiūnienė.

Vilnietė ironizavo: kai taip įkalinti beržai nudžius, vėl bus proga lupti terasos lentas ir kloti naujas?

Ji reikalavo kuo greičiau ištrupinti betoną ant medžių šaknų, o įrengiant terasą tarp lentų palikti tarpus, kad medžiai gautų drėgmės, tik niekas jos neklausė.

Senų želdinių neminėjo

Miesto antropologė J.Lavrinec sakė, kad rekonstruojant Neries krantinę tikrai nebuvo būtinybės poilsio aikštelę suprojektuoti ant beržų šaknų, juolab kad šalia šlaito yra atkarpa be medžių.

„Vykdant projektą medžių šaknys užlietos betonu, o ant viršaus įrengiama terasa, kuri nepalieka brandiems medžiams jokių galimybių gauti tinkamo kritulių kiekio“, – pabrėžė vilnietė.

Ji pastebėjo, kad Neries krantinės atnaujinimo etapai net nebuvo viešai pristatyti, tik trumpame pranešime parašyta apie naujus želdinius ir nė žodžio – apie esamus medžius ir krūmus, suprojektuotoje teritorijoje gyvenančius bebrus ir dančiasnapius.

Arboristai nutarė tylėti

Kaip tik tada, kai buvo užbetonuotos beržų šaknys, savivaldybė į darbą priėmė kraštovaizdžio architektę Dovilę Ivanauskienę ir arboristą Renaldą Žilinską, kuriuos pavadino želdynų šeimos gydytojais.

„Mūsų tikslas – suteikti medžiui bent minimaliausias sąlygas augti – atverti, išlaisvinti iš asfalto ar trinkelių pakankamo pločio pomedį ar polajį“, – tvirtino naujieji gydytojai.

Paklaustas apie Olimpiečių gatvėje įkalinamus medžius R.Žilinskas nebuvo kalbus: „Taip kvailai neturėtų daryti. Apskritai šiuo klausimu nieko nesakysiu, tegu projektuotojai paaiškina. Neturiu komentarų.“

Vis dėlto profesionalus arboristas patvirtino, kad jeigu medžio šaknys visai uždengiamos, jam nebus gerai. Tuomet reikia įrengti drėkinimo sistemą. Tačiau šaknų niekas neišlaisvino, drėkinimo sistemos neįrengė.

Terasos projektą rengę savivaldybės įmonės „ID Vilnius“ projektuotojai tvirtino, kad konsultavosi su atitinkamais specialistais, sprendiniai buvo tvirtinami tik po arboristų ir želdinių specialistų peržiūros ir pritarimo.

Drenažo šuliniai nepadėjo

Nors R.Sičiūnienės vaizdo įraše puikiai matyti, kad terasos pagrindas yra iš betono, „ID Vilnius“ darbuotojai tikino, jog poilsio aikštelė formuojama virš žemės, užtikrinant, kad konstrukcija nespaustų žemės ir medžių šaknų.

Terasa esą laikosi ant reto polių, kurių vieta buvo parinkta atsižvelgiant į medžių šankų išsidėstymą, tinklo. Laikančiojoje konstrukcijoje medžių priežiūrai užtikrinti įrengti šaknų maitinimo ir vėdinimo šulinėliai.

Savivaldybės specialistų žodžiais, šulinėliams įrengti naudojamas drenažo vamzdis su geotekstilės filtru. Krantinės gruntui tai privaloma.

[[ge:lrytas:lrytas:39500493]]

„Siekiant užtikrinti šaknų vėdinimą ir medžio maitinimą vandeniu šulinėliai įrengiami iki 60–80 centimetrų atstumu nuo kamieno, o visos terasos plote formuojamos skylės, kad krintantis lietaus vanduo ir toliau pasiektų šaknis“, – dėstė „ID Vilnius“.

Beje, darbininkai labai skubėjo betono pagrindą uždengti lentomis, kad kuo mažiau akių pamatytų šią nesąmonę.

Trukdė netikėtas radinys

Kodėl viskas taip sudėtinga, ar ne paprasčiau buvo terasą įrengti kitoje vietoje?

„ID Vilnius“ darbuotojai sakė, kad terasą ir buvo numatyta sumontuoti kitoje vietoje, tačiau atliekant žemės darbus šlaite buvo atkasti buvusios Vilniaus carinės tvirtovės kareivinių pastato fragmentai.

Įvertinus pasikeitusią situaciją numatyta perkelti terasą į kitą vietą – ji buvo statoma tarp dviejų buvusių statinių, laiptų į krantinę vietoje.

Tvirtovės statybos prasidėjo caro nurodymu

Vilniaus carinės tvirtovės liekanos, sutrukdžiusios numatytoje vietoje projektuoti terasą, rastos 2020 metų rudenį (nuotr.). Jas aptiko archeologai, vadovaujami R.Šmigelsko.

Kilus 1831 metų sukilimui caro nurodymu Vilniaus pilių teritorijoje buvo pradėtos gynybinės tvirtovės statybos. Pagrindiniai įtvirtinimai apėmė Pilies kalną ir Žemutinės pilies teritoriją, o kiti įrengti Plikajame kalne, dalyje Botanikos sodo, Sluškų rūmuose, taip pat ir dešiniajame Neries krante.

Aplink visą tvirtovės teritoriją buvo iškasti grioviai, o už jų supilti apsauginiai pylimai. Dalis pastatų, atsidūrusių tvirtovės teritorijoje, buvo įtraukti į gynybinę sistemą, dalis nugriauta ir jų vietoje įrengta esplanada. Manoma, kad tvirtovės įrengimo metu sunaikinta apie ketvirtadalį žydų kapinių teritorijos.

Tvirtovės plane, sudarytame 1833–1834 m., vaizduojami dešiniajame Neries krante įrengti gynybiniai įtvirtinimai ir jų teritorijoje pastatyti bent keturi nauji pastatai. Nustatyti jų paskirtį padeda įvairūs tvirtovės planai.

Išlikusio 1836 metų plano eksplikacijoje nurodyta, kad šioje miesto dalyje buvo įsikūrusios tvirtovės artileristų kareivinės, dirbtuvės, kalvė ir dar vienas kareivinių pastatas.

Iš kėdės išvertė vieną vadovą

Ar už kietakaktišką sprendimą įrengti terasą ir numarinti brandžius beržus savivaldybėje kas nors nukentės? Vargu.

Vis dėlto prieš ketverius metus dėl pažeistų 171 medžio šaknų vykdant darbus Žėručio gatvėje iš pareigų teko trauktis įmonės „Vilniaus apšvietimas“ vadovui S.Mocevičiui.

S.Mocevičius tokį sprendimą priėmė tuomečio mero R.Šimašiaus pavedimu „Vilniaus apšvietimo“ valdybai apsvarsčius įmonės veiklą ir darbų standartų laikymąsi.

Pagal savivaldybės patvirtintas taisykles, inžinerinių tinklų remontas ir tiesimas arčiau nei du metrai nuo medžių kamienų turi būti atliekamas rankiniu būdu.

Sostinės valdžios darbai paliko be žado: „Kokiu sadistu reikia būti?“