JAV Federalinis rezervų bankas (FED) pagaliau šiek tiek sumažino bazines palūkanų normas, kaip jau seniai reikalauja prezidentas Donaldas Trumpas. Tačiau jos lieka gerokai didesnės negu Europoje.

FED dėl silpnos darbo rinkos pirmą kartą šiais metais 0,25 procentinio punkto sumažino pagrindinę palūkanų normą, kuri dabar svyruoja nuo 4 iki 4,25 proc.

Banko valdybos nuomone, ekonomika šiais metais augs sparčiau, nei buvo manoma, – 1,6 proc., nors birželio mėnesį FED savo lūkesčius dėl ekonomikos buvo sumažinęs iki 1,4 procento. Atitinkamai infliacija greičiausiai sudarys 3 procentus.

Jungtinių Amerikos Valstijų darbo rinkai gerokai nusilpus daugelis analitikų jau anksčiau prognozavo, kad palūkanų norma bus mažinama.

[[ge:lrytas:lrytas:39584459]]

Sumažindama palūkanų normą FED palūkanų normų nustatymo taryba bando rasti kompromisinį sprendimą, kaip didėjant infliacijai susitvarkyti su padidėjusia rizika darbo rinkoje.

Iš 12 balsavusių FED narių 11 balsavo už palūkanų normos sumažinimą vienu laipsniu – 0,25 procentinio punkto.

[[ge:lrytas:lrytas:39494175]][[ge:lrytas:lrytas:39586207]][[ge:lrytas:lrytas:39586917]]

Už tai, kad palūkanų norma būtų sumažinta labiau, visiškai atkartodamas D.Trumpo pageidavimus pasisakė tik prezidento bendražygis Stephenas Miranas, savaitės pradžioje patvirtintas laikinuoju FED valdybos nariu.

O Europos centrinis bankas (ECB) paliko galioti dabartinę palūkanų normą. Tai antras iš eilės posėdis, kuriame 20 euro zonos šalių Centrinis bankas paliko pagrindinę indėlių palūkanų normą nepakitusią – 2 proc.

Ši pauzė yra po daugiau nei metų trukusių palūkanų normų mažinimų, kai ECB nuo kovos su infliacijos šuoliu perėjo prie pastangų padėti sunkumų patiriančiai euro zonai.

Infliacija bloke stabilizavosi ir pastaraisiais mėnesiais svyruoja ties Centrinio banko nustatyta 2 proc. tiksline riba.

To amerikiečiai pavydi Europai – net po D. Trumpo reikalavimo situacija vis tiek lieka nepavydėtina