4–5 tūkst. Eur į rankas. Tai – atlygis, siūlomas už Lietuvos kultūros sektoriaus reprezentavimą, dokumentų pasirašymą bei politinės valios imitaciją.
Būtent tokį darbą internetinėje darbo skelbimų svetainėje cvbankas.lt pasiūlė „Nemuno saulėlydžio“ pavadinimu įvardijamas darbdavys.
Aiškėja, kad už šio ironiško skelbimo stovi mažosios bendrijos „Čiki Čiki“ vadovas Edgaras Vegys. Taip vyras sureagavo į kultūros ministro postą liečiančias naujienas – dar trečiadienį vakare šalies prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino „Nemuno aušros“ pateiktą Ignoto Adomavičiaus kandidatūrą, o tam nepritariantys kultūros atstovai ketvirtadienį rinkosi į protestą Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje.
„Kadangi pats negaliu tiesiogiai dalyvauti protesto akcijoje Vilniuje, nes šiuo metu gyvenu Klaipėdoje, tai bandau jungtis prie kultūros bendruomenės savo poziciją išreikšdamas būtent tokiu būdu“, – naujienų portalui Lrytas komentavo darbo skelbimo autorius.
Simbolinis kultūros išmanymas – ne kliūtis
Nors skelbimas rodomas kaip jau nebeaktyvus, čia įvardijamos ieškomo kandidato pareigos ir atsakomybės išties verčia šyptelėti. Aiškėja, kad kultūros ministrui tektų:
- Dalyvauti renginiuose ir pasirodyti viešumoje su rimta veido išraiška;
- Sklandžiai vartoti sąvokas „strategija“, „vizija“, „proveržis“ bei „inovacijos“ nepriklausomai nuo konteksto;
- Užtikrinti kultūros bendruomenės problemų diplomatišką ignoravimą;
- Bendradarbiauti su Vyriausybės nariais, ypač tais, kurie žino daugiau;
- Prižiūrėti, kad menininkai nepamirštų, jog kultūra – valstybės prioritetas tik popieriuje.
Taip pat nurodoma, kad kandidato specialybė nėra svarbi – reikalaujama tik aukštojo arba nebaigto aukštojo išsilavinimo. Nėra būtina ir patirtis kultūros srityje.
Viskas, ko prašoma – gebėjimas kalbėti ilgai ir nieko konkretaus nepasakyti, polinkis į lojalumą politinei linijai bei atsparumas viešajai kritikai ir socialinių tinklų memams.
Be kita ko, nurodomi ir keli privalumai. Vienas jų – baigta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla. Arba „bent jau mokėjimas ją paminėti CV skiltyje „Pomėgiai“. Nepamaišytų ir patirtis dalyvaujant diskusijose apie kultūrą. Net ir tuo atveju, jei kultūros išmanymas yra simbolinis. O papildomu privalumu bus laikomas „Nemuno Aušros“ kandidatūros įkvėptas entuziazmas.
Visus šiuos kriterijus atitinkančiam asmeniui siūloma: garbingas postas be aiškių rezultatų vertinimo kriterijų; oficiali darbo vieta pačiame Vilniaus centre su nuolatiniu kavos tiekimu; automobilis su vairuotoju (privaloma naudotis viešiesiems ryšiams); unikali galimybė įeiti į istoriją kaip kultūros politikos veido (arba jos kaukės) dalis; kolektyvas, kuriame kompetencija laikoma nereikšmingu priedu.
Susidomėjusių pasiūlymu dar nebuvo
Skelbimo autoriaus pasiteiravus, ar toks pasiūlymas jau sulaukė susidomėjimo, E.Vegys nusijuokė.
„Susidomėjusių nėra, matyt, žmonės blaiviai vertina savo kompetencijas, ne kaip turimu atveju, kuris viešai aptarinėjamas“, – apie I.Abromavičiaus kandidatūrą kalbėjo vyras.
Tiesa, jis pasakojo su kultūra ir pats turintis nemažai bendro. Aiškėja, kad su tuo yra susijęs vyro darbas.
„Dirbu su dekorais, renginių dekorais, taip pat ir tam tikrų kultūrinių renginių dekorais“, – teigė E.Vegys.
Pašnekovo manymu, Vyriausybėje susidariusią situaciją galima laikyti apgailėtina. Esą per nepriklausomos Lietuvos istoriją to dar nėra buvę.
E.Vegiui ypač apmaudu dėl to, kad į pačią jautriausią visuomenės sferą – kultūros ir meno žmones – yra nusivalomos kojos.
„Kultūra yra labai jautri sritis, kuri vienaip ar kitaip paliečia kiekvieną žmogų. Mes nekalbame tik apie teatrą, galerijas, menininkus ar kultūrininkus, bet apie kiekvieną paprastą žmogų, kuris vienokiu ar kitokiu būdu turi sąlytį su kultūros bendruomene. Labai liūdna, kai yra taip nusispjaunama į tą jautrią visuomenės dalį“, – nusivylimo neslėpė ironiško darbo skelbimo autorius.