N.Mačiulio teigimu, 2026 m. šalies ekonomika augs ne dėl pramonės konkurencingumo, o dėl vienkartinių injekcijų: dalis gyventojų iš pensijų fondų atsiims sukauptas lėšas ir pinigai įsilies į rinką. Taip pat, tikėtina, bus spartesnis pensijų indeksavimas – bent penktadalis „Sodros“ perviršio bus nukreipiamas pensijų didinimui.
„Labai realu, kad kitąmet vidutinė senatvės pensija didės 15 proc. Tai yra pliūpsnis papildomų pinigų ir perkamosios galios, tai augins vidaus paklausą. Tačiau pramonės sektoriuje niekas nesitiki staigaus eksporto atsigavimo“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo N.Mačiulis.
Pasak ekonomisto, politinės pinigų dalybos trumpuoju laikotarpiu augins ekonomiką, tačiau tai ilgesnėje perspektyvoje kelia nerimą.
„Lietuvą vis dar pasiekia RRF lėšos, valstybė investuoja į karšto gynybą, kyla kariniai miesteliai. Visa tai kuria šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP). Bet šąlanti Lietuvos ekonomikos dalis labiausiai kelia nerimą. Pastarąjį dešimtmetį labai didžiavomės Lietuvos pramonės konkurencingumu, tačiau jis gali sušlubuoti.
Galima sakyti, kad trumpuoju laikotarpiu tai užmaskuos vidaus paklausa, bet Lietuva yra viena atviriausių pasaulio ekonomikų, apie 70 proc. BVP yra eksportuojamos prekės ir paslaugos. Jeigu prarandame savo išskirtinumą ir konkurencingumą, anksčiau ar vėliau tai nuvilnys per visus sektorius sektorius, kurie nėra priklausomi nuo eksporto rinkų“, – sakė N.Mačiulis.