Žmonės daugumą drabužių užsivelka vos 7–10 kartų, o vėliau didelė jų dalis patenka į šiukšlynus. Pastarieji jau pasidarė tokio dydžio, kad juos fiksuoja palydovai.

Greitosios mados kompanijos tapo vienomis didžiausių pasaulio teršėjų. Kaip parodė „Boston Consulting Group“ (BCG) atlikta analizė, per metus visame pasaulyje į šiukšlynus patenka apie 120 milijonų tonų drabužių.

Kad būtų galima įsivaizduoti, toks jų kiekis sutilptų į du šimtus futbolo stadionų.

Užteršia mikroplastiku

Didelė dalis išmetamų drabužių būna beveik nenaudoti – BCG apskaičiavimais, vidutiniškai pirkėjai juos apsivelka nuo 7 iki 10 kartų.

[[ge:lrytas:lrytas:38960595]]

Apie 80 proc. į šiukšlynus patenkančių rūbų būna sudeginami, 12 proc. panaudojami pakartotinai. Ir vos vienas procentas jų perdirbama į naujus pluoštus.

Taip yra dėl to, kad daugelis drabužių gaminami iš mišrių audinių, kuriuos sunku atskirti vieną nuo kito ir perdirbti.

Pernai aplinkosaugos organizacijos „Changing Markets Foundation“ atliktas tyrimas parodė, kad greitosios mados kompanijos vis daugiau rūbų siuva iš žemos kokybės tekstilės, kuriai naudojamas sintetinis pluoštas.

[[ge:lrytas:lrytas:38955447]][[ge:lrytas:lrytas:38662542]][[ge:lrytas:lrytas:38785882]]

Pastarasis gaminamas iš iškastinio kuro ir yra vienas didžiausių pasaulį teršiančio mikroplastiko šaltinių.

Gelbės tik perdirbimas

BCG teigimu, sukūrus tinkamą sistemą būtų galima perdirbti iki daugiau nei 30 proc. visų drabužių, o gautos žaliavos vertė viršytų 50 mlrd. dolerių per metus.

Be to, tai padėtų mažinti anglies dvideginio išmetimą, nes mados pramonėje net 90 proc. jo išsiskiria iš naujų žaliavų gamybos.

Konsultacinės bendrovės BCG teigimu, jeigu padėtis nesikeis, 2030-aisiais per metus jau bus išmetama maždaug 150 mln. tonų drabužių, kurie tilptų nebent į 260 futbolo stadionų.

[[ge:lrytas:lrytas:39632837]]

Užverčia kitas šalis

Nors dauguma drabužių išmetama išsivysčiusiose pasaulio valstybėse, toliau jie patenka į tolimesnes šalis. Didžiausi jų sąvartynai yra Kenijoje, Ganoje ir, žinoma, Čilėje – pastarieji matomi net iš kosmoso.

Kiekvienais metais į įspūdingo grožio Atakamos dykumą atgabenama tūkstančiai tonų drabužių atliekų.

Šioje vietoje jos yra nelegaliai išmetamos, užkasamos arba sudeginamos, taip padarant didelę žalą ne tiktai aplinkai, bet ir žmonėms.

Čilė yra trečia pasaulyje dėvėtų drabužių importuotoja – čia per metus jų atgabenama net 60 tūkst. tonų. Dalis rūbų perparduodama dėvėtų drabužių prekyvietėse, bet ne mažiau nei 39 tonos neteisėtai išmetama Atakamos dykumoje.

Čilėje tekstilės atliekas į legalius sąvartynus išmesti draudžiama, nes tai daro žalą dirvožemiui, todėl neparduoti daiktai keliauja į dykumą.

Tarp smėlyje dažniausiai randamų prekių ženklų yra „Zara“, „H&M“, „Calvin Klein“, „Levi’s“, „Wrangler“, „Nike“ ir „Adidas“ gaminiai.

Dauguma jų pagaminti iš poliesterio – plastiko pagrindu sukurto audinio, kuriam suirti reikia 200 metų. Deginant šiuos drabužius išsiskiria toksiški dūmai, kurie kenkia dirvožemiui, ozono sluoksniui ir vietos gyventojų sveikatai.

[[ge:lrytas:lrytas:39632835]]

Surengė specialų šou

Nevyriausybinės organizacijos „Desierto Vestido“ bendraįkūrėjė Angela Astudillo sakė, kad drabužių atliekos šioje vietoje yra kaupiamos, užkasamos arba deginamos.

Moteris gyvena penkios minutės kelio automobiliu nuo vieno iš maždaug 160 dykumoje esančių sąvartynų.

Ji neretai mato, kaip pro šalį pravažiuoja šiukšlių pilni sunkvežimiai, ir nuolat kvėpuoja dūmais, kylančiais deginant drabužių atliekas.

A.Astudillo sakė, jog yra sulaukusi grasinimų už tai, kad problemą dokumentuoja.

„Liūdna, nes tai vyksta jau seniai, o čia gyvenantys žmonės nieko negali padaryti – mat tai gali kelti pavojų.

Vienintelis dalykas, kurį galime daryti, – smerkti tai, kas vyksta, tačiau esame priversti stovėti nuošalyje“, – aiškino ji.

Praėjusiais metais Brazilijos stilistė ir vizualiųjų menų kūrėja Maya Ramos iš sąvartynuose surinktų drabužių sukūrė kolekciją, kurią pristatė aštuoni Čilės modeliai.

Šou buvo pavadintas Atakamos mados savaite. Ji buvo surengta tam, kad atkreiptų dėmesį į realybę, kurioje gyvena vietos žmonės.

Šiukšlynuose – daugeliui gerai žinomi prekių ženklai: sąvartynai jau stebimi net iš kosmoso (1)