Nebeliko stoginių, prekystalių, prekeiviai daržoves, vaisius išdėlioja ant dėžių ar sukrypusių stalų – dabar Šeškinės turgavietėje vaizdas kaip prieš tris dešimtmečius.

Šeškinės centrinė aikštė atidaryta spalvingu dešimtojo dešimtmečio temos renginiu.

Tačiau toje aikštėje dabar merdinčios turgavietės prekeiviai karčiai juokavo, kad turgus dabar iš tiesų grįžo į dešimtąjį dešimtmetį.

Nors rengiamas turgavietės rekonstrukcijos projektas, savivaldybė nesutinka, kad prekystaliai aikštėje būtų tokie kaip prieš rekonstrukciją.

[[ge:lrytas:lrytas:32423296]]

O prekeiviai apskritai abejojo, ar turgavietė išliks, nes niekam ne paslaptis, kad raudonų plytų pastatus aplink aikštę planuojama griauti ir vietoj jų statyti naujus. Tik kam tada reikėjo atnaujinti aikštę, jei į ją atriedės statybininkų technika?

Merą džiugino geras oras

[[ge:lrytas:lrytas:39754126]][[ge:lrytas:lrytas:39760321]][[ge:lrytas:lrytas:39724538]][[ge:lrytas:lrytas:39753087]]

„Pradėjome nuo skėčių ir dėžių, jais ir baigsime“, – atsiduso Šeškinės turgavietės administratorius Virgilijus.

Daugiau nei prieš 30 metų prie Šeškinės aikštės prekyba buvo chaotiška. Vėliau atsirado prekystaliai, stoginės. Bet dabar vėl prekiaujama nuo dėžių, sukrypusių stalų, kai kas iš prekeivių nuo lietaus bando slėptis po skėčiais.

Šeškinės turgavietėje neliko ne tik prekystalių, bet ir stoginių, kurios saugojo prekeivius nuo lietaus ir saulės. Stogelius nurovė net nuo stacionarių prekybos vietų, atidengdami perdangų blokus, bet palikdami senas sovietines iškabas „Vaisiai“, „Daržovės“.

Į aikštės atidarymo šventę atvykęs meras Valdas Benkunskas prekeivės Ritos pasiteiravo, kaip sekasi prekyba. Ji puolė skųstis, kad trūksta stoginių, priedangų nuo rudens darganų.

Meras nusišypsojo ir tarstelėjo: „Taigi dabar geras oras.“

„Savivaldybė šventę perkėlė dėl prasto oro, o jis man tokius niekus šneka“, – piktinosi Rita.

Iš tiesų – Šeškinės aikštės atidarymo šventė turėjo vykti rugsėjo 17-ąją, bet dėl lietaus buvo perkelta į rugsėjo 22-ąją.

Šventė atrodė pompastiška

[[ge:lrytas:lrytas:4691180]]

Pats daržoves auginantis ir daugybę metų Šeškinėje parduodantis Ričardas dar griežtesnis – turgavietė ne renovuota, ne sutvarkyta, o sunaikinta: „Rankas, kojas turiu, savo produkciją kur nors kitur parduosiu. O ką daryti tiems senyviems žmonėms, kurie čia ateina ir kuriems sunku prisitaikyti prie naujovių?“

Todėl jam kvailai atrodė pompastiška aikštės atidarymo šventė, kai šalia nebeliko prekyvietės.

Ričardas širdo ir dėl to, kad Šeškinės aikštė buvo remontuojama tada, kai užderėjo vaisiai, daržovės. Dabar, kai derlius baigiasi, leido prekiauti: „Kodėl negalėjo pradėti darbų ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį?“

Raidžių taip ir nenulupo

Nuo 1991-ųjų Šeškinės turgavietėje prekiaujanti Lilija nesistebinti nežmoniškomis sąlygomis prekeiviams: „Juk panašiai smulkusis verslas naikinamas ne tik čia.“

Virš jos galvos kyšo betoniniai perdangų blokai, kurie atsidengė išardžius stogelį. Tačiau nulupti sovietinių iškabų raidžių darbininkai nesugebėjo.

„Pirkėjai keičiasi – man bedirbant jau ne viena karta iškeliavo į anapilį. Jiems būdavo patogu čia apsipirkti, kai kurie net skambindavo man, prašydavo palikti vaisių ar daržovių“, – pasakojo Lilija.

[[ge:lrytas:lrytas:39768818]]

Voliojasi baro klientai

Išardžius stogines atidengtas neišvaizdus baro pastatas užkliuvo jau ne vienam praeiviui. „Aplink gėlės, suolai, viskas švyti, žydi, o kaip atrodo šis vaiduoklis?“ – klausė Šeškinėje gyvenanti Jolanta.

Beje, baras pavadintas „Stadionu“. Ar tai nuoroda į niekaip nepastatomą nacionalinį stadioną ant Šeškinės kalvų?

Bet į baraką panašus baras, kurį anksčiau dengė prekystaliai ir stoginės, – ne vienintelė bėda. „Nuolat stebime, kaip ant naujų trinkelių voliojasi visiškai girti baro klientai. Tokie vaizdai Šeškinės nepuošia“, – įsitikinęs Virgilijus.

Neatsižvelgia į pastabas

Turgavietės pirkėjai minėjo, kad ateina čia ne tiktai apsipirkti.

Daugeliui tai vienintelė bendravimo vieta.

Kalbama, kad senuosius raudonų plytų pastatus aplink Šeškinės aikštę ketinama griauti ir statyti naujus. Bet tada Virgilijui kilo klausimas: o kam reikėjo atnaujinti aikštę, keisti dangą, jeigu po penkerių metų prasidės statybos darbai?

Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas minėjo, kad Šeškinės prekybos centro komplekso atnaujinimo darbai buvo pradėti po savivaldybės pradėtų diskusijų su gyventojais. Jų metu prieita prie išvados, kad būtina siekti komplekso atnaujinimo, išlaikant urbanistinę struktūrą ir viešųjų erdvių planą.

„Teritorija buvo apleista ir nebeatliepianti vietos bendruomenės funkcinių bei estetinių poreikių. Tarp ilgalaikių planų numatyta sukoncentruoti visą Šeškinės centre veikiančią lauko prekybą vienoje atnaujintos turgavietės zonoje, atsisakant padrikai visame komplekse išsidėsčiusių kioskų, atkurti autentišką promenados charakterį sklandžiam pėsčiųjų judėjimui.

[[ge:lrytas:lrytas:39768817]]

Natūralu, kad šie pokyčiai, siekiant atliepti visų gyventojų lūkesčius, palietė ir Šeškinės turgavietę. Matydama poreikį tolesnei turgaus veiklai savivaldybė užsakė įmonei „ID Vilnius“ parengti prekyvietės įrengimo architektūrines sąlygas ir reikalavimus, pagal kuriuos buvo organizuotas turgaus paviljono viešas nuomos konkursas“, – aiškino G.Grubinskas.

Tačiau Virgilijus netryško optimizmu: nors projektas rengiamas, valdžia visiškai neatsižvelgia į prekeivių pageidavimus. Pavyzdys – Šeškinės gėlių turgus, vienas seniausių mieste. Jis dabar praplėstas, bet įrengtas koridoriuose, kuriuose siaučia skersvėjai. O skersvėjai gėlėms labai kenksmingi.

Virgilijus atrėmė savivaldybės kaltinimus, kad turgavietė buvo išsiplėtusi už savo ribų: „Dabartinis turgaus operatorius pirko savivaldybės pastatytus prekystalius. Mes patys naujų nepastatėme.“

Aikštę taip atnaujino, kad šalia esančio turgaus prekeiviai karčiai juokauja: grįžome į 90-uosius Prekystalių ir stogo nebėra, voliojasi baro klientai