Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmus 8 šių metų mėnesius Lietuvoje parduota apie 1,2 mlrd. litrų dyzelino – tai 15 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Toks smukimas tris kartus viršija Finansų ministerijos metų pradžioje prognozuotus 6 procentus. Tuo metu, anot Dainiaus Dundulio, prekybos tinklo „Norfa“ vadovo, jei akcizas nebūtų didintas, realu būtų tikėtis 5–10 proc. augimo.
„Šių metų praradimai Lietuvos rinkoje, skaičiuojant litrais, bus bent 220 mln. litrų. Skaičių dauginant bent iš 2024 m. galiojusių akcizų tarifų – 410 eurų 1000 litrų – tai jau 100 mln. eurų. Tai – reikšminga suma“, – spaudos konferencijoje teigė Rokas Laurinavičius, „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims.
Didžiausią įtaką dyzelino pardavimų mažėjimui turėjo metų pradžioje pasikeitusi tarptautinių vežėjų praktika – degalus jie vis dažniau perka ne Lietuvoje, o Lenkijoje. 2025 m. padidinus dyzelino akcizą 26,7 proc., kainų skirtumas tarp šalių išaugo iki 8–10 centų už litrą ir paskatino vežėjus peržiūrėti degalų pirkimo strategiją.
Anot Povilo Drižo, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinio direktoriaus, iki akcizo padidinimo buvo įmonių, kurios per metus į vilkikus pildavo iki 18 tūkst. tonų dyzelino. Šiandien jos to nedaro – įsipila tiek, kad galėtų pervažiuoti Lietuvą – 100–150 litrų.
„Pasakysiu tokios mūsų akcizų politikos vieną vienintelį pliusą: kaimynams tikrai pagebėjome surinkti daugiau akcizų. Jei žinote daugiau pliusų, būtų įdomu sužinoti“, – spaudos konferencijoje ironiškai kalbėjo D.Dundulis, prekybos tinklo „Norfa“ vadovas.
P.Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis direktorius, neperkanda Lietuvoje nustatytos dyzelino akcizų politikos. „Sunku suprasti“, – sakė jis ir skaičiavo, kad dyzelino kaina Lietuvoje ir tose šalyse, į kurias važiuoja vežėjai iš Lietuvos, skiriasi 4–5 centais. Vieną kartą užpilant baką tai leidžia sutaupyti 52–70 eurų.
Todėl natūralu, kad kas tik gali, bakus pildosi kirtę Lietuvos sieną.
„Liūdna, kai yra akivaizdi klaida, o niekas neprisiima atsakomybės ją ištaisyti. Visi stebi, kad yra klaida, bet niekas nieko nedaro. Tai – tragedija“, – komentavo D.Dundulis.
Jis skaičiavo, kad suvienodinus mokesčius Lietuvoje ir Lenkijoje apie 15 proc. lietuvių grįžtų į parduotuves pas mus. Negana to, „Norfos“ vadovas tikras: tokiu atveju netgi pavyktų pasiekti, kad lenkai atvažiuotų pirkti pas mus.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prognozėmis, dėl išaugusio akcizo ir sumažėjusios dyzelino paklausos bendra degalinių sektoriaus apyvartos sumažėjimas 2025 m. gali siekti apie 480 mln. eurų. Prognozuojama, kad smukus veiklos apimčiai, degalinės sumokės 1,5 mln. eurų mažiau pelno mokesčio.
Didžiausius sunkumus patiriančios pasienio su Lenkija regiono degalinės šiais metais turės atleisti apie 100 darbuotojų – atleistų darbuotojų darbo užmokesčio fondas siekia 3 mln. eurų.
Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus pabrėžė, kad dabartinė akcizų politika ne tik mažina degalų vartojimą, bet ir riboja biudžeto pajamas. Jo skaičiavimais, bendra įplaukų suma į valstybės biudžetą iš akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio per 2024–2025 metus, esant dabartiniam akcizo lygiui, sieks apie 1,875 mlrd. eurų. Tuo metu, jei dyzelino akcizas būtų sumažintas iki 440 eurų už 1000 litrų, įplaukos galėtų padidėti iki 1,92 mlrd. eurų.
Pasak ekonomisto, planuojamas akcizų didinimas nuo 2026 m. duotų didesnę naudą biudžetui tik tuo atveju, jei degalų paklausos kritimas neviršytų 7,5 proc. ribos. „Jei mokesčiai auga greičiau nei vartojimas, valstybė nebeuždirba daugiau – ji praranda. Todėl racionalus akcizo lygis, kuris išlaikytų vartojimo balansą, yra naudingesnis tiek biudžetui, tiek visai ekonomikai,“ – teigė A.Bartkus.
„Biudžetas gavo mažiau įplaukų, CO2 emisija liko ta pati – transporto tranzitas išliko, gyventojai brangiau mokėjo už degalus, o tai didino skurdą, didėjo visų kitų prekių ir paslaugų kainos“, – juntamai padidinto dyzelino akcizo trūkumus vardijo „Norfos“ vadovas.
Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas pabrėžė, kad iškastinio kuro vartojimą būtina mažinti ne mokesčių didinimu, o spartinant žaliąją transformaciją transporte.
„Su dyzeliu iš Lietuvos į Lenkiją išvažiavo ir mūsų gaminami degalai iš atsinaujinančių išteklių: klientai mums mažina kontraktus, mes mažiname superkamų grūdų kiekį, pagaminame mažiau šalutinių produktų“, – spaudos konferencijoje sakė J.Polujanskas.
Jo teigimu, efektyviausią poveikį duotų priemonės, kurios didina atsinaujinančios energetikos dalį transporte – tai biometano, elektros, atsinaujinančių degalų skatinimas. Taip pat svarbu elektrifikuoti geležinkelių transportą, plėsti mažos taršos zonas miestuose, propaguoti viešąjį transportą.
Anot jo, taikant šiuos sprendimus, Lietuva iki 2030 m. galėtų pasiekti 17,7 proc. mažesnį naftos degalų vartojimą, sumažindama jį nuo 2,03 iki 1,67 mln. tonų naftos ekvivalento. „Tai kryptis, kuri leidžia mažinti taršą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, išsaugant verslo konkurencingumą ir darbo vietas“, – sakė J.Polujanskas.
P.Drižas ragino Vyriausybę apgalvoti, kaip būtų galima pritaikyti dalinį arba pilną akcizo sugrąžinimą. Jis atkreipė dėmesį ir į taršos mokesčius: jie – viena didžiausių sektoriaus problemų. Anot spaudos konferencijos dalyvio, su tarša susijusios šešios mokesčių eilutės.
Nors apie tai, kad pastarąjį kartą ypač juntamai padidintas dyzelino akcizas kirto verslui, kalbama ne pirmą sykį, J.Polujanskas viliasi, kad šį sykį valdžia žinutės nepraleis pro ausis.
„Matome pozityvius ženklus – Vyriausybė turi nuostatą 2026 m. nebedidinti akcizo .Tai gerai, tačiau to negana: reikėtų ne tik ne didinti, bet ir grąžinti į pradinį lygį“, – kalbėjo J.Polujanskas.