Analitinės kompanijos „Ember“ duomenimis, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, elektros iš atsinaujinančiųjų šaltinių gamyba išaugo 8 proc. – iki 5072 teravatvalandžių (TWh), o gamyba iš anglių susitraukė vienu procentu – iki 4896 TWh.
Apskritai per pusmetį anglis naudojančiose elektrinėse pagaminta 33,1 proc. pasaulio elektros energijos, o iš atsinaujinančiųjų šaltinių – 34,3 proc.
„Matome pirmuosius lemiamo lūžio požymius. Saulės ir vėjo energetika auga labai sparčiai, kad patenkintų didėjančią paklausą“, – sakė „Ember“ analitikė Malgorzata Wiatros-Motyka.
Anot tyrimo, iškastinio kuro naudojimas jau pasiekė viršūnę, todėl dabar itin tinkamas metas pertvarkyti energetikos sektorių.
Apskritai pasaulinė elektros energijos paklausa per pusmetį padidėjo 369 TWh ir visa tai galėjo patenkinti augantys atsinaujinančiųjų šaltinių pajėgumai: palyginamuoju laikotarpiu vėjo energijos buvo pagaminta 97 TWh daugiau, o saulės – net 306 TWh daugiau.
Pagal saulės energijos augimą labiausiai išsiskyrė Kinija, JAV, ES, Indija ir Brazilija. Palyginamuoju laikotarpiu krito hidroelektrinių pagaminamos energijos apsimtis, mažiau jos buvo išgauta ir atliekų deginimo jėgainėse.
Kai kuriose šalyse iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagaminama elektra jau patenkina didesnę dalį paklausos, pavyzdžiui, Vokietijoje – 58 proc.
Gerai atrodo ir mūsų šalies pozicijos. Remiantis Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugpjūtį svarbiausias gamybos šaltinis buvo vėjo jėgainės, pagaminusios 212,2 gigavatvalandės (GWH) ir patenkinusios 24,7 proc. paklausos. Prieš metus pastarasis rodiklis siekė 17,6 proc.
Saulės elektrinės rugpjūtį pagamino 211,4 GWH, arba 24,6 proc. šaliai reikalingos energijos (prieš metus – 21,4 proc.). Dar 25,9 proc. elektros buvo importuota.