„Aš manau, kad su koalicijos partneriais ir kolegomis ieškosime sprendimų ir turbūt priimsime kažkokį sprendimą“, – LRT radijui teigė A.Norkienė.
Visgi „valstietė“ pažymėjo, kad prie šio klausimo ketinama grįžti po biudžeto svarstymo.
„Kol kas mes apie tą bankų mokestį šiame biudžete ir nebekalbame, tam reikia laiko, tam reikia sudaryti ir darbo grupę, sukurti mechanizmą, kaip tai galėtų įvykti. Galbūt toli ieškoti nereikia, mūsų kaimyninės šalys turi šitą mokestį. Tai žinote, kad solidarumo mokestis buvo laikinai įvestas, bet kitu mechanizmu šitas mokestis galėtų būti“, – sakė ji.
Poreikį įvesti bankų mokestį teigė palaikantis ir „Nemuno aušros“ pirmininkas R.Žemaitaitis. Visgi politikas apgailestavo, kad socialdemokratai nuo šios idėjos atsitraukė.
„Nemuno aušra“ tikrai labai palaiko bankų mokestį. Deja, taip atsitiko, kad socialdemokratai atsitraukė nuo šito klausimo ir pasakė, kad tikrai to nereikia. Man iš tikrųjų keista, kad yra taip daroma“, – LRT radijui teigė R.Žemaitaitis.
„Aš tikiuosi, kas socialdemokratai, kaip socialiai orientuota politinė jėga ryšis tam sprendimui ir mes gal lapkričio arba gruodžio mėnesį bankų mokestį turėsime“, – sakė jis.
Solidarumo mokestį įvedęs 2023-ųjų gegužę, Seimas pernai vasarą pritarė siūlymui jį pratęsti vieneriems metams – prognozuota, kad taip gynybos tikslams per 2025 metus būtų sugeneruota 60 mln. eurų.
ELTA primena, kad naujosios Vyriausybės programoje yra įrašytas punktas su siūlymu bankams taikyti finansinio stabilumo mokestį, kuris būtų skaičiuojamas nuo įsipareigojimų, bet neįvardijant, nuo kokių konkrečiai.