Tai įvyko tuo metu, kai Indijos – didžiausios jūra gabenamos Rusijos naftos pirkėjos – naftos perdirbimo įmonės, laikydamosi sankcijų, kurias JAV Kremliaus įvedė dėl jo invazijos į Ukrainą, ketina smarkiai sumažinti žaliavinės naftos importą iš Maskvos.
Smarkiai sumažėjus naftos užsakymams iš dviejų didžiausių Rusijos klientų, Maskvai bus sunkiau gauti pajamų iš naftos, didžiausi pasaulio importuotojai bus priversti ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių, o naftos kaina pasaulyje greičiausiai išaugs.
Šaltinių teigimu, nerimaudamos dėl sankcijų, Kinijos nacionalinės naftos bendrovės „PetroChina“, „Sinopec“, CNOOC ir „Zhenhua Oil“ bent jau artimiausiu metu susilaikys nuo prekybos jūra gabenama rusiška nafta.
Visos keturios bendrovės į prašymus pakomentuoti šią informaciją kol kas neatsakė.
Nors Kinija jūra importuoja maždaug 1,4 mln. barelių rusiškos naftos per dieną, didžiąją jos dalį nuperka nepriklausomos naftos perdirbimo įmonės, įskaitant mažus operatorius – tiesa, valstybinių naftos perdirbimo įmonių perkamos naftos kiekių įverčiai labai skiriasi.
Bendrovės „Vortexa Analytics“ vertinimu, per pirmuosius devynis 2025 m. mėnesius Kinijos valstybinės įmonės iš Rusijos pirko mažiau nei 250 tūkst. barelių per dieną, o konsultacinės bendrovės „Energy Aspects“ skaičiavimu – 500 tūkst. barelių per dieną.
Po to, kai Didžioji Britanija į sankcionuojamų subjektų sąrašus įtraukė Rusijos naftos įmones „Rosneft“ ir „Lukoil“, taip pat šešėlinio laivyno laivus ir keletą Kinijos subjektų, įskaitant vieną stambią Kinijos naftos perdirbimo įmonę, bendrovės „Sinopec“ prekybos padalinys „Unipec“ praėjusią savaitę sustabdė rusiškos naftos pirkimą, pranešė du prekybos šaltiniai.
Pasak prekybininkų, „Rosneft“ ir „Lukoil“ tiesiogiai su pirkėjais nedirba, o didžiąją dalį naftos Kinijai parduoda per tarpininkus.
Tuo tarpu nepriklausomos naftos perdirbimo įmonės greičiausiai sustabdys pirkimus, kad galėtų įvertinti sankcijų poveikį, bet vis tiek sieks toliau pirkti Rusijos naftą, paaiškino keletas prekybininkų.
Iki trečiadienį paskelbiant apie sankcijas, lapkritį už žaliavinės naftos ESPO barelį siūloma kainos priemoka, lyginant su indeksu „ICE Brent“, sumažėjo iki 1 JAV dolerio – tuo tarpu spalio pradžioje ši priemoka siekė 1,70 JAV dolerio.
Be to, Kinija vamzdynais per parą importuoja dar apie 900 tūkst. barelių rusiškos naftos, kuri visa tiekiama bendrovei „PetroChina“, o jai, pasak keleto prekiautojų, sankcijos greičiausiai turės mažai įtakos.
Prognozuojama, kad Indija ir Kinija ims dairytis kitų tiekimo šaltinių ir dėl to kils naftos iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Lotynų Amerikos, kuriai sankcijos nėra taikomos, kainos, teigė prekybininkai.
G.Nausėda pasiūlė „Lukoil“ įtraukti į 20-ąjį ES sankcijų paketą
JAV ketvirtadienį paskelbus sankcijas Rusijos naftos bendrovėms, ženkliai smuko „Lukoil“ ir „Rosneft“ akcijų kainos, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Todėl jis teigia Europos vadovų taryboje (EVT) pasiūlęs įmonę „Lukoil“ įtraukti ir į 20-ąjį ES sankcijų paketą.
„19-ajame ES sankcijų pakete „Lukoil“ bendrovė nėra įtraukta. Dabar pradėsime svarstyti 20-ą paketą, tad aš kaip tik klausiau, kiek mes laikysime „Lukoil“ šventa karve ir kodėl mes jos taip pat negalime įtraukti į sankcijų paketą“, – teigė prezidentas.
Anot jo, tai būtų stiprus žingsnis, kuris dar labiau pakenktų ir taip šlubuojančiai šalies agresorės ekonomikai.
„Tai tikrai suduotų esminį smūgį Rusijos ekonomikai, kuri ir taip stovi ant molinių kojų“, – apibendrino G.Nausėda.