Lietuvos pramonė iš augimo ciklo pereina į stagnaciją. Tačiau, turint omenyje svarbiausios eksporto rinkos – Vokietijos – pramonės būklę, mūsų pramonė daro stebuklus.

Skaičiavimai rodo, kad, atmetus kainų pokyčius ir kitus niuansus, lapkritį Vokietijos pramonės gamybos apimtys tik 4 proc. viršys COVID-19 pradžios lygį – laikotarpį, kai viskas dėl karantino buvo uždaryta.

„Situacija niūri ir prasta: dabar pasaulio ekonomika auga, karantinų nėra, visi leidžia pinigus, o Vokietijos pramonė pagamina tiek, kiek tuomet, kai pasaulio ekonomika stovėjo vietoje.

Bet faktas, kad Vokietijos pramonės padėtis blogėja jau kurį laiką, ir pasivijo ir mus“, – naujienų portalui Lrytas sakė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

[[ge:lrytas:lrytas:39814908]]

Agresyviai derasi dėl nuolaidų

Kaune elektronikos prekes gaminanti „Selteka“ su Vokietijos rinka dirba jau daugiau nei 15 metų. „Per tą laiką matėme tiek labai spartaus augimo, tiek nerimo laikotarpių, tačiau šiuo metu Vokietijos ekonomika, deja, yra struktūrinėje stagnacijoje“, – portalui Lrytas sako įmonės direktorius Arūnas Antanas Vizgaitis.

[[ge:lrytas:lrytas:39738002]][[ge:lrytas:lrytas:39955843]][[ge:lrytas:lrytas:39833370]]

2024 m. Vokietijos BVP traukėsi apie 0,4 proc. Tai neišvengiamai atsiliepia ir kauniečių užsakymų apimtims – vokiečių gamintojai labiau linkę atidėti investicijas, mažinti komponentų atsargas, atidžiau vertina tiekėjus. Veikiausiai svarbiausias momentas, pasak A.A.Vizgaičio – agresyviai derasi dėl nuolaidų.

Anot jo, pirmuosius signalus, kad Vokietijoje ėmė blogėti reikalai, „Selteka“ pajuto dar 2018 m., kai kilo prekybos įtampa tarp JAV ir Kinijos – tuo metu daug Vokietijos klientų pradėjo peržiūrėti tiekimo grandines.

Situacija paaštrėjo 2020–2022 m., pandemijos metu, o lūžis įvyko po 2022 m. – Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.

„Staigus energijos kainų šuolis, tiekimo trikdžiai ir sumažėjęs pramonės konkurencingumas Vokietijoje labai paveikė visą technologijų sektorių. Pajutome, kad vėluoja mokėjimai, projektų startai atidedami, o kai kurios Vokietijos įmonės visai nutraukė veiklą arba konsolidavosi“, – portalui Lrytas komentavo A.A.Vizgaitis.

Pagrindinis „Seltekos“ atsakas į tai – diversifikacija.

„Pastaraisiais metais aktyviai dirbame su Skandinavijos ir Beniliukso šalimis, tyrinėjome ir Šiaurės Amerikos rinką. Be to, investuojame į technologinį lankstumą – galime greitai prisitaikyti prie mažesnių serijų, greitų prototipų ar specializuotų sprendimų, kurie vertinami net ir ekonominio lėtėjimo laikotarpiu.

[[ge:lrytas:lrytas:40016212]]

Mūsų konkurencinis pranašumas – lankstumas ir inžinerinė kompetencija – leidžia būti ne tik paslaugų tiekėju, bet ir sprendimų partneriu. Tai padeda palaikyti santykius net ir tuo metu, kai klientai mažina kaštus“, – aiškino įmonės vadovas.

Situacija vis labiau komplikuota

Viena vertus, Vokietijos ekonomikos lėtėjimas sukuria galimybių – įmonės ieško lankstesnių, patikimesnių ir konkurencingesnių partnerių. Ir čia, anot A.A.Vizgaičio, Rytų Europa išlieka jų radare. Tačiau kalbant konkrečiai apie Lietuvą, pašnekovo vertinimu, situacija tampa vis labiau komplikuota.

Darbo jėgos kaina Lietuvoje jau seniai nebėra žema: vidutinis darbo užmokestis per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo, o produktyvumo augimas išsisėmė.

„Stebime konkurencingumui įtaką darančią statistiką ir matome, kad darbo sąnaudų pokyčiai Lietuvos pramonės sektoriuje gerokai viršija artimiausių kaimynų vidurkius.

Matome, kaip užsakymai keliauja į Balkanų regiono šalis, kurios aktyviai investuoja į inžinerinius mokslus ir specializuotas profesines programas – taip pat jose yra didesnė darbo rinka, vadinasi, ir daugiau talentų“, – komentavo A.A.Vizgaitis pakartodamas, ką vis mini pramonės atstovai: Lietuvoje juntamas ryškus kvalifikuotų specialistų trūkumas – ypač elektronikos, mechanikos inžinerijos srityse.

Vien narystė ES ar geografinis artumas šiandien jau nebėra pakankami argumentai vokiečių ar skandinavų gamintojui rinktis Lietuvą.

[[ge:lrytas:lrytas:40016217]]

Anot A.A.Vizgaičio, Vokietijos ekonomikos smukimas, D.Trumpo įvesti tarifai muitams, stipriai kritusios užsienio investicijos – rimta, bet nemirtina rizika Lietuvos pramonei.

„Taip, Lietuvos pramonė paremta eksportu, o Vokietija yra didžiausia mūsų eksporto partnerė. Jei ji stagnuoja, anksčiau ar vėliau tai jaučiame ir mes.

D.Trumpo prekybos protekcionizmo sugriežtinimas taip pat kelia rizikas – ypač jei JAV ir ES santykiai pašaltėtų.

Kita vertus, Lietuva jau įrodė, kad moka prisitaikyti. Esame lankstūs, dar turime pakankamai gerą inžinerinę bazę, augantį skaitmenizacijos lygį, vis daugiau įmonių pereina prie aukštesnės pridėtinės vertės gamybos. ES skaitmeninių sprendimų ir robotizacijos plėtros kontekste esame tikrai gerai vertinami, turime ko pamokyti ir vokiečius.

Tačiau stebint dabartines tendencijas: nepamatuotą darbo užmokesčio ir mokesčių augimą, produktyvumo mažėjimą ir verslo balso ignoravimą iš valdžios pusės – darosi neramu dėl Lietuvos pramonės ateities“, – komentavo „Seltekos“ direktorius.

Situacija globaliose rinkose įtempta

Jurgita Radzevičė, „SBA Home“ vadovė, paklausta, su kokia situacija susiduria jos atstovaujamas verslas, komentavo, kad „SBA Home“ baldų gamybos įmonėms, veikiančioms globalioje rinkoje, daugiausiai įtakos daro pasaulinės tendencijos.

[[ge:lrytas:lrytas:40009180]]

„Šiuo metu situacija globaliose rinkose iš tiesų įtempta, tačiau prielaidų drastiškiems gamybos apimčių mažėjimams ar recesijai nematome, – portalui Lrytas sakė J.Radzevičė. –

Svarbu suprasti, kad skirtingos pramonės šakos į ekonominius ciklus reaguoja skirtingai. Bendrai „SBA Home“ grupės įmonėse gamybos užsakymų kiekiai yra didesni nei praėjusiais metais.“

Anot pašnekovės, rinkoje esant sudėtingesnei situacijai, paprastai didžiausias galimybes turi tos įmonės, kurios ruošė roges vasarą: nuosekliai didino savo efektyvumą, investavo į automatizaciją, inovacijas ir ieškojo kitų būdų, kaip išlikti konkurencingomis.

„Mūsų galimybės iš esmės buvo sukurtos jau anksčiau, ir jei ekonomika iš tiesų lėtėtų, esame įsitikinę, kad savo efektyviu veiklos modeliu gebėtume konkuruoti ir sudėtingomis sąlygomis“, – komentavo J.Radzevičė.

Į JAV šiuo metu eksportuojama mažiau negu 10 proc. SBA grupės produkcijos. Po to, kai buvo įvesti muitų tarifai baldams, bendrai visos baldų rinkos kainų augimas JAV siekia 4,6 proc., o tai esminės įtakos pardavimų sumažėjimui kol kas neturėjo. Nematyti ir didelės Vokietijos bei Skandinavijos rinkų įtakos.

SBA grupė už 70 mln. JAV dolerių Šiaurės Karolinos valstijoje stato gamyklą. Čia bus sukurta apie 250 darbo vietų, per metus turėtų būti pagaminama per 2 mln. vienetų baldų. Kitąmet pardavimai turėtų siekti apie 40 mln. JAV dolerių.

[[ge:lrytas:lrytas:40009181]]

„Tai ženkliai prisidės prie grupės pardavimų ir globalaus augimo. Gamyklos projektas Šiaurės Karolinoje vyksta pagal planą, šiuo metu esame finišo tiesiojoje įgyvendinime ir atliekame būtinus veiksmus gamyklos paleidimui“, – pasidalijo J.Radzevičė.

Pramonė grįžta į niūrią realybę

Kaip naujienų portalui Lrytas sakė „Citadele“ banko ekonomistas A.Izgorodinas, Vokietijos ekonomikos lėtėjimui, kurį fiksuoja jo naudojamas modelis, įtaką daro du pagrindiniai veiksniai.

Pirma – natūralus sulėtėjimas po to, kai Vokietijos įmonės eksportavo daug prekių į JAV iš anksto, kad spėtų iki D.Trumpo įvestų tarifų įsigaliojimo.

„Kadangi tarifai įsigaliojo nuo rugpjūčio 1 d., dabar politiškai tą galima pavadinti „atšalimo“ laikotarpiu: porą mėnesių matysime Vokietijos pramonės kritimą, bet jis gali būti laikinas. Tačiau mano nuojauta sako, kad labiau tikėtinas Vokietijos pramonės recesijos atsinaujinimas“, – prognozavo ekonomistas.

Kitaip tariant, kiek anksčiau matėme trumpalaikį Vokietijos pramonės atšokimą, kurį daugelis ekspertų supainiojo su tuo, kad Vokietijos pramonė atsigauna. Bet tai greičiausiai buvo tik laikinas pagerėjimas. Dabar gi Vokietijos ekonomika ir pramonė grįžta į niūrią realybę – vėl matome kritimą ir augančias Vokietijos ekonomikos recesijos rizikas.

[[ge:lrytas:lrytas:40009179]]

A.Izgorodinas prognozuoja, kad nuosmukis tęsis bent artimiausius tris mėnesius.

„Tačiau mano nuojauta sako, kad kritimas tęsis ir kitų metų pirmąjį ketvirtį. Po to situacija gali kiek pagerėti, nes Vokietijos vyriausybė planuoja didinti išlaidas, kas pramonei yra į naudą.

Bet problema, kad Europos vyriausybės linkusios stipriai vėluoti į vakarėlį: viena yra pažadėti daugiau išlaidų, o kita – viską taip įvelti į biurokratijos procesus, kad išlaidų didinimo procesas bus labai lėtas“, – sakė pašnekovas.

Vokietijos pramonės padėtis blogėja jau kurį laiką, pasivijo ir mus: lapkritį Lietuvos pramonės gamybos apimčių augimas sulėtės iki 0,11 proc., t.y. sektorius iš augimo pereis į stagnaciją.

Problema ta, kad Vokietijos pramonės recesija tęsiasi jau ilgą laiką. O Vokietija – absoliučiai didžiausia mūsų pramonės eksporto rinka. Tad prognozuojamas nuosmukis tiesiogiai susijęs su Vokietijos situacija.

Bet, anot A.Izgorodino, jei palygintume Lietuvos pramonės dabartinius rodiklius su Vokietijos – mūsų rodikliai neįtikėtinai stiprūs.

„Mūsų pramonės rodikliai kiek pablogės, bet stagnacija prasideda nuo labai aukšto taško, nes vasaros pradžioje pramonė, panaikinus kainų augimą, pasiekė istorinį gamybos rekordą.

Situacija vis dar stipriai geresnė, nei galima būtų tikėtis, žvelgiant į Vokietijos rodiklius“, – komentavo ekonomistas.

Didžiausia rizika, kurią jis įžvelgia – vėluojantys atsiskaitymai, nes Vokietijos pramonės recesija tik gilėja. Tad neabejotina, kad bus tokių partnerių, kurie nebegalės atsiskaityti su gamintojais Lietuvoje. Įmonėms, pasak pašnekovo, tą reikia kontroliuoti pasitelkiant tokias priemones kaip, pavyzdžiui, eksporto užsakymų draudimas.

Visgi ekonomistas mato ne vien blogas naujienas: esame maža ekonomika, įmonės – nedidelės, todėl užtenka net Vokietijos pramonės stagnacijos, kad mūsų pramonės gamyba didėtų.

Ir paaiškino: „Kai Vokietijos įmonės susiduria su užsakymų problemomis, jos aktyviau ieško pigesnių, bet kokybiškų gamybos partnerių.

Mes galime konkuruoti kaina – mitas, kad pas mus atlyginimai kyla sparčiausiai euro zonoje ir mes prarandame konkurencingumą.

Taip, skaičiuojant procentais, pas mus atlyginimai kyla kone sparčiausiai euro zonoje, tačiau, skaičiuojant eurais, per valandą Vokietijoje atlyginimai kyla taip pat sparčiai, nes jų algos didesnės“.

Todėl, A.Izgorodino nuomone, Vokietijos pramonės nuosmukį reikia išnaudoti: aktyviau siūlyti paslaugas, investuoti į savo žinomumą tarp esamų ir potencialių klientų. Pašnekovas teigia bendraudamas su įmonėmis girdintis, jog didieji Vokietijos gamintojai atsisakys mažesnių vietinių tiekėjų paslaugų ir ieškos pigesnių, bet kokybiškų partnerių iš užsienio. „Tai – puiki galimybė Lietuvos įmonėms“, – įsitikinęs A.Izgorodinas.

Tik atkreipia dėmesį: tą reikia suprasti ir valstybės lygmeniu, mat nemažai eksportuotojų sako, kad mūsų įmonės vis dar per mažai žinomos net pagrindinėse eksporto rinkose. Todėl aktyvesnių veiksmų turi imtis valstybinės agentūros, atsakingos už eksportą ir inovacijų skatinimą.

[[ge:lrytas:lrytas:40010624]]

Kad padėtis Vokietijoje imtų taisytis, A.Izgorodino manymu, reikia palankesnės reguliavimo aplinkos iš Vokietijos vyriausybės pusės. „Europos biurokratija dusina verslą per perteklinį reguliavimą ir mažina jo konkurencingumą. Tokios politikos rezultatas geriausiai matomas Vokietijoje, nes tai – eksportuojanti šalis.

Vokietijos pramonės kompetencija neišnyko, bet dabar jai reikia padėti.

Istoriškai dauguma rodiklių, kurie smarkiai krenta, vėliau ir smarkiai atsigauna. Manau, panašiai bus ir su Vokietijos pramone“, – prognozavo ekonomistas.

Debesys tirštėja: iki šiol Lietuvos pramonė darė stebuklus, bet kortas jaukia situacija mums svarbioje šalyje