Pavogsi dviratį – sėsi į kalėjimą, pavogsi šimtą tūkstančių – atsipirksi bauda, pavogsi milijoną – tapsi gerbiamu žmogumi. Šią sparnuotąją liaudies išmintį dar kartą savotiškai patvirtino Vilniaus apygardos teismas.

Kadaise klestėjusios statybų bendrovės „Irdaiva“ savininkas Irmantas Kubilius pripažintas kaltu, kad sukčiaudamas pasisavino šimtatūkstantines sumas.

Už tokį nusikaltimą numatomi ilgi nelaisvės metai, bet Vilniaus apygardos teismas jam paskyrė 18 tūkstančių eurų baudą.

Teismas konstatavo, kad I.Kubilius kartu su dar keliais verslininkais buvo sukūrę schemą, kaip nieko nedarant galima pasipelnyti vien iš dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose.

[[ge:lrytas:lrytas:39365463]]

Be I.Kubiliaus, piniginėmis bausmėmis nubausti ir kiti teisiamieji – buvęs statybų bendrovės „LitCon“ vadovas Danas Pauža, Respublikinės Kauno ligoninės skyriaus vadovas Vytautas Armalaitis ir buvęs Turto banko projektų vadovas Tomas Lukoševičius.

Tyrė vieną sudėtingiausių bylų

Šio susitarimo schemą pirmasis pradėjo narplioti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnas Ovidijus Raišys, kuris teisme prisiminė, kad 2015 metų pabaigoje jam buvo pavesta atlikti pirminį informacijos patikrinimą.

„Tuo metu buvau tik pradedantysis tyrėjas, todėl ši byla man buvo viena didžiausių ir sudėtingiausių, kokias esu turėjęs“, – pasakojo jis teismo posėdyje.

[[ge:lrytas:lrytas:40000670]][[ge:lrytas:lrytas:40099515]][[ge:lrytas:lrytas:40082859]]

Pasak liudytojo, pirmąją informaciją jis gavo ne apie „Irdaivą“, o apie kitas statybų bendroves, tačiau analizuodamas dokumentus ir sutartis netrukus pastebėjo keistą sutapimą – keliuose konkursuose tie patys asmenys arba įmonės keisdavosi tarsi iš anksto susitarę, kas kada pasitrauks.

Tyrimo metu teko analizuoti šimtus puslapių dokumentų ir susirašinėjimų, o dalį informacijos O.Raišys gavo iš asmens, kuris pranešė apie galimą neskaidrų susitarimą.

„Būtent tuomet pirmą kartą iškilo „Irdaivos“ vardas – nuo to momento byla įgavo kitą mastą“, – prisiminė buvęs tyrėjas.

Signalas – iš Prezidentūros

Tačiau, anot liudytojo, šios bylos gal ir visai nebūtų, jeigu ne abstraktus raštas iš Prezidentūros apie tai, kad „Irdaiva“ daro nusikaltimus.

Ši bendrovė buvo viena iš trijų didžiausių šalyje statybinių organizacijų, aktyvi Socialdemokratų partijos rėmėja.

„Po rašto iš Prezidentūros vėliau buvo gautas analogiškas anoniminis skundas.

Nors juose nebuvo jokios konkrečios informacijos, tarnybos vadovai nurodė pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmus“, – kalbėjo O.Raišys.

Jis tvirtino važinėjęs po visą Lietuvą, kur įvairius projektus vykdė „Irdaiva“, prašė darbuotojų papasakoti ką nors blogo apie „Irdaivą“ ar I.Kubilių. Tačiau tokiu būdu jokios vertingos informacijos išpešti nepavyko.

[[ge:lrytas:lrytas:40110898]]

2016-ųjų pavasarį buvo pradėta klausytis I.Kubiliaus ir su juo susijusių asmenų pokalbių, nors konkrečių duomenų apie nusikalstamą veiką nebuvo.

„Aš parašiau tarnybinį pranešimą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų, tačiau vadovybė jį pakoregavo – įrašė daugiau daromų sunkių nusikaltimų su žodeliais „galimai“.

Valdžios pozicija buvo tokia, kad reikia pranešimą sustiprinti, nes kitaip teisme negausi sankcijos sekti“, – sakė O.Raišys.

Taip buvo gautas leidimas sekti I.Kubilių.

Užverbavo vieną pašnekovą

Klausantis pokalbių paaiškėjo, kad vienos statybinės įmonės vadovas yra ypač nepatenkintas I.Kubiliumi, – tvirtino, kad šis už atliktus darbus nesumokėjo 300 tūkstančių eurų.

Buvo nutarta šį statybinės įmonės vadovą užverbuoti.

Taip FNTT pareigūnas pradėjo reguliariai susitikinėti su šiuo asmeniu.

„Jis daug pasakojo apie I.Kubiliaus nusikaltimus, tačiau niekas nepasitvirtino. Supratau, kad jis FNTT rankomis nori išspręsti savo asmenines problemas“, – teisme kalbėjo O.Raišys.

Tyrėjo įtarimai greitai pasitvirtino, nes užverbuotas verslininkas pasiūlė sandėrį – pasidalyti tuos 300 tūkstančių eurų, jeigu pavyks juos išlupti iš I.Kubiliaus.

„Buvau jaunas pareigūnas – tai buvo mano pirmoji rimta byla, ir aš iš karto atsisakiau“, – tvirtino O.Raišys.

Viltis siejo su kratomis

Vis dėlto toliau klausantis pokalbių paaiškėjo: Turto banko organizuotame konkurse dėl Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijos (pasiūliusi 27,8 milijono eurų konkursą buvo laimėjusi bendrovė „Irdaiva“) galėjo būti suklastotas vienas dokumentas – kartu su „Irdaiva“ rekonstrukciją ketinusios atlikti bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovo parašas ir antspaudas.

„Nors, be telefono pokalbio metu išgirstos informacijos, apie klastojimą nebuvo jokių duomenų, kad „Irdaiva“ daro nusikaltimus, vadovybė nutarė atlikti kratas tikėdamasi ką nors rasti“, – prisiminė buvęs tyrėjas.

Kratos pasiteisino – be daugiau kaip 300 tūkstančių eurų grynųjų, kuriuos I.Kubilius laikė vieno banko seife, buvo aptikti dokumentai, liudijantys, kad Turto banko projektų vadovas ir derybų su „Irdaiva“ komisijos narys T.Lukoševičius tuo pat metu dirba „Irdaivoje“.

Buvo rasti ir kvitai, pagal kuriuos jam grynaisiais pinigais buvo mokamas atlyginimas.

Paaiškėjus šiems faktams Sporto rūmų rekonstrukcijos konkursas buvo nutrauktas, o atliekant jau ikiteisminį tyrimą ėmė aiškėti schema, kaip kituose konkursuose „Irdaiva“ sugebėdavo pasipelnyti, nors jokių darbų beveik neatlikdavo.

Specialiai atsisakė laimėjimo?

Tyrėjai nustatė, kad pirmasis bandymas taip užsidirbti buvo išbandytas dar 2014 metais, kai Palangos savivaldybės įmonė Palangos šilumos tinklai paskelbė 1,1 mln. eurų vertės konkursą dėl naujo biokuro katilo statybos. Iš pradžių pigiausią pasiūlymą – 1,03 mln. eurų – pateikė bendrovė „LitCon“ ir su ja susijusi „Erstema“.

Tačiau, prokurorų teigimu, netrukus „LitCon“, iš anksto susitarusi su „Irdaivos“ vadovais, specialiai nepateikė draudimo dokumentų. Taip gerokai didesnę – 1,15 mln. eurų – kainą pasiūliusi „Irdaiva“ buvo pripažinta konkurso laimėtoja.

[[ge:lrytas:lrytas:40111337]]

Vos tik bendrovė „Irdaiva“ pasirašė sutartį su savivaldybe, iškart visus darbus perleido „Erstemai“ – tai pačiai, kuri iš pradžių kartu su „LitCon“ buvo pripažinta laimėtoja.

Bylos duomenimis, visa schema buvo kruopščiai suderinta tarp „LitCon“ akcininko D.Paužos ir „Irdaivos“ vadovo I.Kubiliaus.

Teismas konstatavo, jog D.Pauža davė nurodymą „LitCon“ darbuotojai nepateikti draudimo dokumentų, kad įmonė specialiai būtų pašalinta iš konkurso.

Tai esą buvo padaryta tyčia, kad „Irdaiva“ galėtų laimėti ir vėliau perduoti projektą tiems patiems partneriams bei kitiems smulkiems užsakovams.

O už tokį perdavimą buvo prašoma „procentėlio“, kuris buvo įvardijamas kaip generalinės rangos mokestis.

Tiesa, I.Kubilius tvirtino, kad nebuvo jokio slapto susitarimo su konkurente bendrove „LitCon“, tačiau, bylą išnagrinėjusio teismo nuomone, toks susitarimas buvo.

Smulkieji pinigų negavo

„Irdaiva“ jokių darbų nevykdė, bet toliau buvo laikoma laimėtoja ir iš Palangos šilumos tinklų gaudavo statyboms skirtus pinigus.

Tačiau tik dalis jų nukeliavo realiai darbus atlikusioms įmonėms. Pastarųjų vadovai net tvirtino, jog buvo prievartaujami pasirašyti fiktyvius dokumentus už galimybę, kad bus atsiskaityta už atliktus darbus.

Vienas tokių – buvęs Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pavaduotojas Artūras Laktionkinas. Kai jo vadovaujama bendrovė „Ginota“ baigė visus darbus, užsakovai vietoj sutartų 120 tūkstančių eurų pasiūlė sumokėti 35 tūkstančius.

A.Laktionkinas kreipėsi į policiją, tačiau taip tik pablogino savo situaciją.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas greitai buvo nutrauktas, o I.Kubilius man tiesiai pasakė – nieko nemokėsiu, nes kreipeisi į policiją.

Eik ten ir ieškok teisybės“, – teigė A.Laktionkinas.

Nors „Irdaiva“ vengė atsiskaityti su smulkiais subrangovais, ji spaudė Palangos šilumos tinklus, kad šie mokėtų papildomai.

Galiausiai sutartis su „Irdaiva“ buvo nutraukta, o darbus baigė kiti rangovai. Bet dėl „Irdaivos“ padarytų pažeidimų Palangos savivaldybė turėjo grąžinti dalį lėšų iš Europos Sąjungos fondų.

„Visa tai buvo schema. Formaliai viską perima kita įmonė, realiai – niekas neatsiskaito. Bet dar blogiau – niekas ir nesidomi, kaip tokios machinacijos apskritai galėjo įvykti“, – piktinosi A.Laktionkinas.

Kaina galėjo būti išpūsta

Panaši schema buvo panaudota ir per Kauno Respublikinės ligoninės renovacijos konkursą.

Mažiausią kainą – 3,5 mln. eurų – tuomet pasiūlė ta pati „LitCon“, tačiau, kaip ir Palangos katilinės konkurso atveju, nepateikė draudimo dokumentų ir iš laimėtojų buvo pašalinta. Tuomet nugalėtoja pripažinta beveik pusę milijono eurų didesnę kainą pasiūliusi „Irdaiva“.

Ir šįkart I.Kubiliaus vadovaujama bendrovė jokių darbų beveik neatliko, o juos už vadinamąjį generalinės rangos mokestį perleido „Niskamai“ ir „Struktūrai“.

Statyba – be statybininkų

Tyrėjų apklaustas buvęs „Niskamos“ vadovas Tomas Zabielinas neslėpė, kad I.Kubilius pats pasiūlė sudaryti subrangos sutartį, kurios vertė – tokia pat kaip ir laimėtas konkursas.

Tačiau 17,75 proc. nuo šios sumos turėjo būti grąžinami kaip generalinio rangovo mokestis.

[[ge:lrytas:lrytas:40111043]]

Be to, buvo pareikalauta sudaryti įvaizdį, kad objekte dirba „Irdaivos“ statybininkai.

Tam atvežta 80 geltonų liemenių su „Irdaivos“ logotipu. Jomis buvo perrengti visi darbininkai, nors realiai jie buvo „Niskamos“ ar „Struktūros“ darbuotojai.

Net mikroautobusui su „Niskamos“ logotipu neleista stovėti prie statybvietės – logotipas turėjo būti pašalintas.

Statybų vadovai taip pat atsidūrė keistoje padėtyje. Jie realiai atstovavo „Niskamai“, bet buvo fiktyviai įdarbinti „Irdaivoje“ – vos po vieną valandą per dieną. Jie pasirašydavo visuose statybos žurnaluose, kuriuose nurodyta, kad darbus atlieka „Irdaiva“.

Po šio projekto „Niskama“ bankrutavo, liko įsiskolinusi subrangovams. Tuo metu „Irdaiva“ iš objekto pasitraukė beveik nieko realiai nenuveikusi, bet gavusi solidų generalinio rangovo mokestį.

Procesas buvo brangus

Nors už įvykdytą sunkų nusikaltimą I.Kubilius buvo nubaustas palyginti švelnia 18 830 eurų bauda, teismo procesas verslininkui buvo brangus.

Dviem savo advokatams Marijui Valantiejui ir Mindaugui Barkauskui jis sumokėjo daugiau kaip 90 tūkstančių eurų.

Sakydami baigiamąsias kalbas I.Kubiliaus advokatai prašė priteisti šias sumas, tačiau teismas šiuos prašymus atmetė, nepaisant to, kad dėl kelių epizodų I.Kubilius buvo išteisintas.

„I.Kubiliaus vaidmuo nusikaltimo padarymo mechanizme buvo reikšmingas, nes būdamas juridinio asmens, kurio naudai veikė, vadovas padarė labai didelės žalos apgaule užvaldant viešojo pirkimo projektą“, – teigiama teisėjos Eglės Gruodienės nuosprendyje.

Advokatai, remdamiesi buvusio FNTT tyrėjo O.Raišio parodymais, prašė ginamąjį išteisinti, nes kriminalinės žvalgybos veiksmai esą buvo neteisėti.

Tačiau teismas ir šį prašymą atmetė.

Buvo pabrėžta, kad teismo proceso metu O.Raišys kavinėje buvo susitikęs su I.Kubiliumi ir išgirdo jo prašymą duoti parodymus.

Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atitinkamus parodymus davė nedirbantis FNTT liudytojas, kuris teigė, kad netikėtai sutiko I.Kubilių jau bylą nagrinėjant teisme, kelia abejonių ir paties O.Raišio parodymų patikimumu.

Sunku patikėti, kokias machinacijas užsuko garsi statybų bendrovė: dar labiau nustebins teismo verdiktas (4)