Nors kauniečiai savo būstui šildyti dar naudoja senus baldus ir netgi plastiko atliekas ir taip teršia orą, miesto savivaldybei labiau rūpi transporto keliama tarša. Bet ir šie tyrimai iki šiol nebuvo labai sėkmingi.

Atvėsus orams iš kauniečių namų kaminų pradeda kilti dūmai. Jie būna ne tik balti.

Tačiau ne tik dėl jų mieste padidėja tarša – orą teršia ir transportas.

Tuo metu kauniečiai skundžiasi nerandantys tikslios informacijos, kokiu oru kvėpuoja.

[[ge:lrytas:lrytas:38695671]]

Štai 2021 metais savivaldybės užsakymu mieste buvo įrengta 20 mobiliųjų oro taršos matuoklių. Tada valdininkai teigė, kad tai – Lietuvoje analogų neturinti oro taršos stebėjimo sistema.

Už šią paslaugą buvo sumokėta daugiau kaip 200 tūkstančių eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:39853187]][[ge:lrytas:lrytas:39855179]][[ge:lrytas:lrytas:39855238]]

Paklausus, kokia nauda iš anuomet įrengtų jutiklių, savivaldybė pripažino, kad matuokliai ne visada rodė tikslius duomenis, todėl teko ieškoti pažangesnių technologijų.

Apie tai, kad kitais metais gyventojams bus draudžiama savo namus šildyti akmens anglimis ir durpių briketais, informuoti kauniečių savivaldybė taip pat neskuba.

Ketino nusipirkti įtaisą

Asociacijos „Senjorų iniciatyvų centras“ vadovė Edita Šatienė sakė, kad bandė domėtis miesto oro taršos duomenimis.

„Aplinkos apsaugos agentūra teikia informaciją apie miestų oro taršą. Tačiau Kauno oro tarša matuojama tik vienoje – Dainavos gyvenamajame rajone esančioje stotyje, tad duomenys abstraktūs.

Nėra aišku, kokia tarša yra kiekviename gyvenamajame rajone“, – apgailestavo E.Šatienė.

Moteris gyvena Kauno centre, greta senųjų neveikiančių miesto kapinių, anksčiau vadintų Ramybės parku.

Ji pastebėjo, kad kai kuriuo paros metu ir skirtingu metų laiku oro tarša būna padidėjusi, nors kaip stipriai – nėra aišku.

„Centre vyksta daug statybų. Nuo jų kyla dulkės, kurios sklando ore ir patenka į gyventojų butus, bet žinių, ar tarša viršija normą, nėra. Net svarsčiau pati nusipirkti jutiklį oro užterštumui matuoti“, – atviravo kaunietė.

Taip pat bloga situacija esą būna prie centre esančių gimnazijų, kai tėvai, atvykę pasiimti vaikų, laukia jų automobiliuose ir neišjungia variklio.

„Būna, kad prie mokyklų stovi po 3–5 automobilius su įjungtais varikliais. Tėvai nori vaikus saugiai parvežti namo, bet nepagalvoja, kad taip teršia orą, kenkia ir vaikams, ir visiems aplinkiniams“, – įžvalgomis dalijosi kaunietė.

Dviračių takas – ne vietoje?

E.Šatienė su senjorais kartais pasikalba ir apie oro taršos problemą ir neslėpė, kad netrūksta manančiųjų, jog kartais miesto valdžios sprendimai keisti arba net kelia šypseną.

„Atnaujinus judrią Kęstučio gatvę abiejose jos pusėse atsirado dviračių takai, o važiuojamoji gatvės dalis susiaurėjo, nors čia važiuoja daug automobilių. Jie taip pat čia stoviniuoja, laukia, kol atsilaisvins parkavimo vieta, – judėjimas ir tarša didžiuliai“, – įsitikinusi E.Šatienė.

Moteris mano, kad tik kvailas žmogus gali norėti važiuoti dviračiu greta tokios judrios gatvės.

E.Šatienė važinėja dviračiu ir pastebi, kad prasidėjus šildymo sezonui Šančiuose, Marvelėje, Vilijampolėje oras nėra grynas.

„Neaišku, kuo gyventojai šildo namus“, – gūžčiojo pečiais kaunietė.

Jos nuomone, gyvenamųjų rajonų gilumoje taip pat reikėtų oro taršos matuoklių.

„Mobiliųjų oro taršos stotelių reikėtų kur kas daugiau, kad žinotume, kuo kvėpuojame.

[[ge:lrytas:lrytas:39843367]]

Tada būtų galima spręsti konkrečias problemas konkrečiuose gyvenamuosiuose rajonuose“, – įsitikinusi E.Šatienė.

KTU sukūrė taršos jutiklį

Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius Darius Gailius priminė, kad medikai yra nustatę, jog gyventojų sveikatai kenkia ore sklandančios kietosios dalelės.

„Mažesnės negu 2,5 mikrometro skersmens kietosios dalelės yra vienas iš penkių rodiklių, kuriuos Pasaulio sveikatos organizacija nurodo kaip vienus didžiausių oro teršėjų.

Šios kietosios dalelės su kiekvienu įkvėpimu patenka į plaučius, kraujotaką ir taip yra išnešiojamos po visą organizmą“, – aiškino mokslininkas.

Siekdami nustatyti, kuriose miesto vietose ir kada kietųjų dalelių būna daugiausia, profesorius ir keturių elektronikos inžinerijos studentų komanda 2023 metais sukūrė oro taršos jutiklio prototipą.

D.Gailius pasakojo, kad jutiklis buvo pritvirtintas prie vieno miesto autobuso. Eksperimentas vyko pavasarį ir tęsėsi dvi savaites.

„Buvo sudarytas žemėlapis, kuriame aiškiai matyti, kad rytais ir vakarais piko metu kietųjų dalelių kiekis padidėja pagrindinėse miesto gatvėse“, – pasakojo profesorius.

Trūksta ir informacijos

Mokslininkas ir pats eksperimentavo su tokiu jutikliu važinėdamas po visą miestą.

„Šildymo sezono metu įvažiavus į privačių namų kvartalus Petrašiūnuose, Šančiuose, Vilijampolėje jutiklis taip pat fiksavo padidėjusį kietųjų dalelių kiekį ore“, – pasakojo D.Gailius.

[[ge:lrytas:lrytas:39843369]]

Profesorius įsitikinęs, kad tokius jutiklius būtų galima naudoti ir kitiems tyrimams.

„Jie gali būti naudingi, kai kyla gaisrai. Tada aiškiai matyti, iš kur ir į kurią pusę plūsta užterštas oras, ir padeda suprasti, kada geriau neiti į lauką, lauke nesportuoti, užsidaryti langus“, – pasakojo D.Gailius.

Tokia įranga būtų naudinga ir alergiškiems žmonėms, nes prietaisas parodo žiedadulkių koncentraciją ir kur ji yra padidėjusi.

D.Gailius apgailestavo, kad savivaldybė jo ir studentų idėjomis nesusidomėjo.

„Miesto oro kokybę matuoja tik stotis Dainavoje. Dar viena arčiau miesto esanti stotis įkurta Kauno rajone – Noreikiškėse.

To per mažai. Be to, ši informacija nėra aktyviai viešinama.

Apie mieste kelerius metus veikusius savivaldybės užsakytus jutiklius ir jų rodmenis gyventojai taip pat žinojo per mažai, o dabar tokie duomenys neskelbiami“, – pažymėjo profesorius.

Duomenys nebuvo tikslūs

2021 metų pradžioje oro tarša Kaune buvo pradėta matuoti naujais mobiliaisiais jutikliais. Įvairiose miesto vietose jų buvo 20.

„Tokie matuokliai Lietuvoje – kol kas naujovė. Dabar galėsime realiu laiku stebėti, kas ir kur teršia kiekvienoje seniūnijoje. Kai žinosime objektyvią faktinę informaciją, nedelsdami spręsime problemas“, – 2021 metų pradžioje teigė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Oro taršos jutiklius mieste tada įdiegė ir įrangą prižiūrėjo įmonė „Dicto Citius“.

Pasak R.Savickienės, už šią paslaugą iki 2024 metų pabaigos buvo sumokėta 226 tūkstančiai eurų.

Vis dėlto savivaldybė atsisakė taip išgirtų oro taršos jutiklių.

R.Savickienė atskleidė, kad praėjusių metų pabaigoje sutartis su juos įdiegusia įmone baigėsi.

„Pastebėjome, kad tyrimų duomenys iš jutiklių dėl aplinkos veiksnių ne visada būdavo tikslūs. Todėl nuspręsta ieškoti pažangesnių, naujos kartos matavimo stotelių“, – paaiškino R.Savickienė.

Naujus duomenis vėl skelbs

Šiais metais savivaldybė organizavo naują konkursą ir jį vėl laimėjo įmonė „Dicto Citius“.

Nauji 20 jutiklių įrengti prie didžiausių ir judriausių arterijų – Baltijos, Eivenių, Šv.Gertrūdos, K.Baršausko, R.Kalantos, Partizanų gatvių, Veiverių ir Raudondvario plentuose, A.Juozapavičiaus prospekte.

Toks jutiklis pritvirtintas ir Karaliaus Mindaugo prospekte. Čia, kur eismas labai intensyvus, oro taršos matuoklio anksčiau nebuvo.

Oro matavimų prietaisų gamintoja – Vokietijos įmonė „HATEL GmbH elektronische Anlagen“.

Prietaisai matuoja anglies monoksidą, azoto dioksidą, ozoną, sieros dioksidą, kietąsias daleles, lakiuosius organinius junginius.

Paslaugų teikimo sutartis sudaryta šių metų sausio 30 dieną ir galios trejus metus. Už paslaugas iš miesto biudžeto bus sumokėta 240 tūkst. 505 eurai.

„Oro kokybės matavimui bus naudojama kita pažangesnė įranga. Greitu metu informacija apie oro kokybę mieste bus viešai pasiekiama ir gyventojams“, – tikino R.Savickienė.

Pasak Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos, oro kokybės tendencijos Kaune jau kurį laiką išlieka panašios.

Pagrindinis oro teršėjas mieste yra transportas, todėl prastesnė oro kokybė stebima greta judriausių miesto gatvių.

Šaltuoju metų laiku prie oro taršos prisideda individualių namų šildymas.

Apie draudimą negirdėjo

Nuo kitų metų gegužės dalies kauniečių gyvenimą palies ir naujovė.

2026 metų gegužės 1 dieną įsigalios Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimai, kuriuos dar 2024 metų gegužę priėmė Seimas.

Miestuose, turinčiuose daugiau kaip 50 tūkstančių gyventojų, ir kurorto statusą turinčiuose miestuose bus draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą. Tai – akmens anglys, lignitas, durpės.

Kietąjį kurą pardavinėjantys verslininkai sakė, kad akmens anglys, durpių briketai vis dar populiarūs. Bet apie būsimą draudimą mažai kas žino.

Įmonės „Akmenys.lt“ vadybininkė Agnė pasakojo, kad kauniečiai vis dar perka akmens anglis, kurios yra kaitrios ir pigesnės negu kitas kuras.

„Klausia ir ar turime durpių briketų. Jiems sudegus lieka daugiau pelenų, bet žmonės taip pat ieško šio kuro.

Apie draudimus namus šildyti akmens anglimis ir durpėmis girdėti neteko. Apie tai nekalba ir klientai“, – sakė kaunietė.

Stebina miesto politikų tyla

Miesto tarybos narė Vaida Pranarauskaitė taip pat stebėjosi, kad savivaldybė gyventojų apie būsimas naujoves neinformuoja.

„Nuo 2026 metų gegužės įsigalios nauji reikalavimai namų šildymui: bus draudžiama naudoti akmens anglis ir durpių briketus.

Bet savivaldybė apie būsimus pokyčius neinformuoja gyventojų, nors jiems svarbu iš anksto pasirūpinti tinkama įranga, kitomis sąlygomis“, – sakė V.Pranarauskaitė.

Politikė pasakojo, kad, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė gyventojams iš anksto pristatė naujus reikalavimus ir drauge su Aplinkos valdymo agentūra jiems siūlomas finansinės pagalbos priemones tvariam šildymui namuose įsirengti.

„Kaip Kauno savivaldybės tarybos narė kreipiausi į Aplinkos apsaugos skyrių prašydama pateikti gyventojams išsamią informaciją“, – kalbėjo V.Pranarauskaitė.

Gyventojai degina ir senus baldus

Laima Grižaitė

Aplinkos apsaugos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėja

„Praėjusio šildymo sezono metu nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. balandžio Aplinkos apsaugos departamentas iš Kauno gyventojų gavo 146 skundus dėl šildymo įtartinu kuru. Nustatyta 14 pažeidimų.

2025 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais buvo gauti 5 pranešimai dėl namų šildymo įtartinomis medžiagomis.

Gyventojai pranešė pastebėję juodus dūmus ir pasklidusius nemalonius kvapus iš kaimynų namų kaminų.

Pažeidimų dėl netinkamo namų šildymo nebuvo nustatyta.

Kai pažeidimai nustatomi, paaiškėja, kad Kaune gyventojai namams šildyti kūreno dažytas arba klijuotas medžio drožlių plokštes, senus baldus, smulkias plastiko atliekas.

Pažeidimus nustatyti sudėtinga, nes pareigūnams atvykus į vietą atliekos dažnai būna jau sudegusios, o šalia kietojo kuro katilų jos dažniausiai nėra sandėliuojamos.“

Tarša taip pat atplūsta iš kitų valstybių

Vilma Bimbaitė

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja

„Kadangi Kaune ir Kauno rajone veikia dvi oro kokybės matavimo stotys, nėra techninių galimybių ir nebūtų tikslu vertinti oro taršos pagal konkrečius Kauno gyvenamuosius rajonus.

Stebėjimų duomenimis, dažniausiai ribinę vertę Kaune viršija kietosios dalelės.

Oro kokybė prasčiausia tose miestų dalyse, kur intensyvus transportas, intensyviai vykdomos statybos, yra didelė dalis privačių namų, besišildančių kietuoju kuru.

Nemažai oro taršos atplūsta ir iš kitų valstybių. Iš Lenkijos daugiau taršos gauname šaltuoju metų laiku, nes šioje šalyje vis dar labai dažnai šildomasi deginant labai taršias anglis.

Iš Baltarusijos ar Rusijos – Karaliaučiaus – teršalai dažnai atnešami prasidėjus pavasariui, nes šiose šalyse vis dar populiaru deginti žolę. Be to, pastaraisiais metais šiuose kraštuose šiltuoju metų laiku padažnėjo durpynų, miškų gaisrai.

Šiais metais toks epizodas, kai aplinkos oro kokybė pablogėjo tiek dėl vietinių taršos šaltinių, tarp jų ir šildymo metu išmetamų teršalų, tiek dėl tarpvalstybinės taršos, buvo fiksuotas kovo 7–13 d.

Kietųjų dalelių koncentracija Kaune šiuo laikotarpiu viršijo paros normą nuo 1 iki 3 kartų.“

Pinigus išmetė į orą: iš šimtus tūkstančių kainavusios „analogų neturinčios įrangos“ – jokios naudos (5)