Karą Ukrainoje tęsianti Rusija sulaukė didesnio spaudimo. Vašingtonas paskelbė sankcijas, kurios jau privertė rusų naftininkus sunerimti.

Vašingtono akiratyje šį kartą atsidūrė dvi didžiausios Rusijos naftos sektoriaus kompanijos „Rosneft“ ir „Lukoil“. Jų apyvarta užsienyje sudaro beveik pusę Rusijos žaliavinės naftos eksporto.

Sankcijos apima viso „Rosneft“ ir „Lukoil“ turto JAV įšaldymą ir draudimą visoms JAV bendrovėms vykdyti bet kokią veiklą su šiomis įmonėmis. „Rosneft“, kadaise kontroliavusi naftos perdirbimo gamyklas ir naftos tiekimą į Vokietiją, iš esmės buvo išstumta iš Europos, o Berlynas perėmė jos filialo kontrolę 2022 metais.

Užtat „Lukoil“ padėtis kitokia. Tai didžiausia privati Rusijos naftos įmonė, kuriai priklauso šimtai degalinių Europos Sąjungoje, įskaitant apie 200 Belgijoje. Jai taip pat priklauso naftos perdirbimo gamyklos Rumunijoje ir Bulgarijoje bei 45 proc. perdirbimo gamyklos akcijų Nyderlanduose.

[[ge:lrytas:lrytas:40067762]]

Rumunijos, Bulgarijos ir Nyderlandų atstovai sakė, kad „Lukoil“ arba turės parduoti savo akcijų dalį naftos perdirbimo gamyklose iki lapkričio 21 dienos, kai įsigalios Vašingtono sankcijos, arba jos nutrauks veiklą. Vieno jų teigimu, šių aktyvų pardavimo padariniai Rusijos bendrovei būtų katastrofiški. Pati „Lukoil“ jau paskelbė ketinanti parduoti užsienyje esantį turtą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad JAV sankcijos ekonomikos nepaveiks. Į tai JAV valstybės vadovas Donaldas Trumpas atsakė itin ironiškai: „Džiaugiuosi, kad jis taip mano. Tai yra gerai. Pranešiu apie tai po šešių mėnesių.“

Į Aziją – derėtis dėl nuolaidų

Šią savaitę D.Trumpas lankosi Azijos šalyse. Pietų Korėjoje beveik sutarta, kad abi valstybės taikys vienodus muitus – po 15 proc., o automobiliams ir jų detalėms – netgi mažesnius.

[[ge:lrytas:lrytas:40073374]][[ge:lrytas:lrytas:40115000]][[ge:lrytas:lrytas:39938500]]

Anksčiau Vašingtonas buvo nustatęs korėjietiškai produkcijai 25 proc. muitą. Mainais už nuolaidas Pekinas sutiko Amerikoje investuoti 350 mlrd. dolerių. Tokie patys 15 proc. tarifai bus taikomi ir JAV bei Japonijos tarpusavio prekybai.

Pietų Korėjos karalių karūną dovanų gavęs D.Trumpas šioje šalyje susitiko ir su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Derybos truko apie valandą ir 40 min. Po jų paskelbta, kad abi šalys „artimiausiu metu“ turėtų sudaryti susitarimą dėl tarpusavio prekybos, tačiau jo detalės kol kas nežinomos.

[[ge:lrytas:lrytas:40116410]]

Aišku tik tiek, kad JAV neįves žadėto 100 proc. muito kiniškoms prekėms – netgi sumažins jį nuo 57 iki 47 proc. Savo ruožtu Kinija įsipareigojo griežčiau kovoti su itin pavojingo sintetinio narkotiko fentanilio sudedamųjų dalių gamyba ir eksportu į JAV, atnaujinti amerikietiškų sojų pupelių įsigijimą ir tęsti retųjų žemės elementų eksportą.

Teigiama, kad pažanga pasiekta ir derantis su Indija, kuriai nustatytas net 50 proc. muito tarifas gali būti sumažintas iki 15–16 proc.

Tačiau Kanadai grasinama 35 proc. muitus padidinti dar 10 proc. punktų. Mat D.Trumpą supykdė Ontarijo provincijoje pradėta transliuoti reklama, kurioje naudojama buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano kalba apie tai, koks blogis yra muitai.

Rusijos gigantei – lemtingas JAV smūgis? Padariniai gali būti katastrofiški