Rusiško kapitalo prekybos tinklo „Mere“ pavadinimas Lietuvoje jau skamba tarsi keiksmažodis. O patys verslininkai, jau kurį laiką politikams žadant įmonei įvesti sankcijas, panašu, parengė planą, kaip juos pergudrauti.

Ministerija žada laikytis duotų pažadų

Dar liepą Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) žadėjo imtis veiksmų dėl to, kad jau ne vienerius metus Lietuvoje veikiančiam rusiško kapitalo prekybos tinklui „Mere“, dabar, tiesa, jau pakeitusiam akcininkų sudėtį, būtų įvestos sankcijos.

Buvęs ministras Lukas Savickas patikino, kad Lietuva turi imtis visų įmanomų priemonių užtikrinant, jog sąsajų su Rusijos režimo finansavimu turinčios įmonės šalyje negalėtų veikti.

[[ge:lrytas:lrytas:40030015]]

Kaip anksčiau skelbta naujienų portale Lrytas, dėl to EIMIN kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją (URM), mat ši vadovauja Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai.

„Ministerijos prašoma įvertinti minėtų fizinių asmenų įtraukimo į nacionalinį sankcionuojamų subjektų sąrašą pagrįstumą (remiantis Europos Sąjungos ar nacionaliniais kriterijais) bei įvertinti galimas priemones, kurios galėtų būti taikomos rusiško kapitalo įmonių veiklai apriboti Lietuvos Respublikos teritorijoje, esant rizikai dėl jų sąsajų su Rusijos režimo finansavimu“, – teigta dar vasarą atsiųstame EIMIN komentare apie prekybos tinklo Lietuvoje valdytojus.

Nuo pastarojo karto pasikeitė ne tik ministras, bet ir įmonės akcininkai. Žiniasklaidai skelbė, kad rugsėjo 19 d. 100 proc. „Mere“ valdančios įmonės „Valientė“ akcijų įsigijo Barselonoje (Ispanija) įsikūrusi bendrovė „Vigalight S. A.“

Tačiau naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas planuoja ir toliau laikytis vasarą ankstesnio ministro duotų pažadų.

[[ge:lrytas:lrytas:39687300]][[ge:lrytas:lrytas:39913675]][[ge:lrytas:lrytas:39938075]]

„Kaip ir anksčiau esame pabrėžę, EIMIN laikosi principinės pozicijos – Lietuvoje negali veikti įmonės, kurių veikla tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie Rusijos režimo finansavimo.

EIMIN, bendradarbiaudama su URM, ieško galimų sprendimų dėl tolesnių veiksmų šioje situacijoje“, – buvo rašoma portalui Lrytas ministerijos atsiųstame komentare.

Įvykęs sandoris – tik priedanga?

Vis tik panašu, kad pokyčiai įmonės akcininkų sudėtyje gali būti tik formalumas.

Mat naujosios „Mere“ Lietuvoje valdytojos, maisto produktų mažmenine prekyba Ispanijoje užsiimančios įmonės „Vigalight S. A.“ direktorius Ilia Egin yra glaudžiai susijęs su Ispanijos prekinį ženklą „Supermercado Mere“ valdančia įmone „Marketlight SL“. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, I.Egin yra „Marketlight SL“ direktorius.

Galbūt įvykęs sandoris reiškia, kad taip rusiško kapitalo įmonė tik bando išvengti sankcijų Lietuvoje?

Kainų lyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas neabejoja, kad būtent to ir yra siekiama.

„Neaišku, ar tai jiems pavyks sėkmingai. Jeigu pasižiūrėtume, kas vyksta Lenkijoje, tai jie ten ir krūvą pavadinimų turi, ir vis per kitą akcininką bandė žaisti, ir savininkas, berods, su vengrišku pasu. Viskas krypsta ta linkme, kad siekiama kažkaip sukišti galus į vandenį“, – sako P.Čepkauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:40032476]]

Tokių pastangų sėkmė, anot jo, priklauso nuo politinės valios. O pastarosios Lietuvoje pašnekovas sako pasigendantis. P.Čepkauskas mano, kad jei būtų norėjusi, Lietuva jau seniai būtų galėjusi pritaikyti sankcijas prekybos tinklo valdytojams.

„Pas mus tik čiauškėjimas. Palyginus, kaip greitai veikė Lenkija, kas liečia sankcionavimą, pas mus tik išreiškiamas didysis susirūpinimas. Tada reikia iš viso nekreipti dėmesio arba baigti šitą cirką, staigiai sankcionuoti ir padaryti taip, kad jie nutrauktų veiklą“, – imtis konkrečių veiksmų ragino jis.

Tiesa, pašnekovas vis dėlto pridūrė, kad „Mere“ dingimas iš Lenkijos buvo susijęs ir su aukštu konkurencijos lygiu. Taip pat esą nutiko ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Ispanijoje.

„Toks šiukšlynas niekam nereikalingas. Ten nieko nenustebinsi rusiškomis prekėmis. <...> Pas mus yra žemas konkurencijos lygis, jie sugeba sutempti tas postsovietines prekes ir laikyti žemesnį kainų lygį. Šalyse su normalia konkurencija ir neužkeltom kainom jie ilgai netempia“, – sakė jis.

Sankcijas lenkai pritaikė gegužę

Primename, kad sankcijos „Mere“ savininkams Lenkijoje buvo paskelbtos gegužę. Įtraukimas į sankcijų sąrašą Lenkijoje reiškia, kad juridinio arba fizinio asmens finansiniams aktyvams ir ekonominiams resursams taikomas areštas, jie negali dalyvauti valstybės vykdomuose pirkimuose ir konkursuose. Fiziniams asmenims, jeigu jie yra užsienio valstybės piliečiai, taip pat draudžiama atvykti į Lenkiją.

Sankcijos pritaikytos įmonei „Torgservis PL“ ir broliams Sergejui bei Andrejui Šnaideriams. Abiejų brolių valdomų akcijų vertė siekia 13 mln. zlotų, o tai sudaro maždaug 3 mln. Eur. Ukraina abiem broliams pritaikė sankcijas 2021 ir 2022 m., nes jiems priklauso daugybės Rusijoje veikiančių įmonių akcijos.

Broliai Rusijoje valdo ir parduotuvių tinklą „Svetofor“. Anot leidinio „Forbes“, jie turi daugiau nei 2 tūkst. parduotuvių Rusijoje. Šių žemų kainų prekybos tinklo parduotuvių galima rasti ne tik Rusijoje, bet ir Baltarusijoje, Kinijoje, Kazachastane ir Serbijoje.

Iki įvykdyto sandorio prekybos tinklą „Mere“ Lietuvoje valdžiusios įmonės „Valientė“ akcininkų sąrašas atrodo taip: 66 proc. akcijų priklauso Annai Šnaider, 15 proc. – Rustamui Kilizhekovui, 12 proc. – Andrejui Šnaideriui, 5 proc. – Valerijui Jakovlevui ir 2 proc. – Andrejui Veikulainenui.

Duris „Mere“ parduotuvėms jau užtrenkė Ukraina, Jungtinė Karalystė, Belgija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija.

Spalio pradžioje „SeeNews“ skelbė, kad prekybos tinklas planuoja atnaujinti veiklą Bosnijoje ir Hercegovinoje, nors ten duris užvėrė 2023 m.

Akcijų pardavimas dar nieko nereiškia? Atrodo, kad „Mere“ sugalvojo pergudrauti Lietuvos politikus (5)