„Baltarusija yra kaip pleištas, kuris naudojamas „skaldyk ir valdyk“ strategijai. Ir jiems sekasi pakankamai sėkmingai skaldyti ES. Visų pirma, kas krito į akis, trūksta ES vienybės. Jeigu kažkas daroma vienai valstybei, kaip į Lenkiją veržiasi migrantai ar pas mus siunčiami balionai <...>, iš esmės susidaro įspūdis, kad tai yra tik tos šalies problema“, – pastebėjo ekonomistas.
Anot jo, kuo padeda ES, tai tik išreiškia „gilų susirūpinimą.“
„Daugelis pastebėjo, kad kai Lietuva uždarė pasienio su Baltarusija punktus, Lenkija kaip tik paskelbė, kad planuoja atidaryti.
Tada mūsų valdžia sakė, kad kalbėsis su Lenkija ir Latvija. Reikia pripažinti, kad tokia situacija nėra mums palanki, ji palankesnė Baltarusijai, nes sankcijos efekyvios tada, kada nėra galimybių ar jos yra mažesnės apeiti“, – sakė jis.
Visgi, kaip sutiko, iš šio pastaruoju metu vykstančio „ekonominio karo“ labiau turėtų nukentėti Baltarusija, o ne Lietuva.
„Baltarusija yra valstybė, kuri taip pat nori likti svarbia, turi turėti tam tikrus svertus derybose su Rusija <...>.
Bet kol ir ES yra susiskaldymas, pirmas vaizdas, kad abipusė žala yra daroma, tiesiog klausimas, ar bus pasiektas rezultatas?“, – svarstė ekonomistas ir tikino, kad, ko gero, abiejų šalių interesas būtų normalizuoti santykius.
Ž.Mauricas kalbėjo ir apie Lietuvoje vis stabdomus skrydžius, kuriems įtakos turi pastebimi kontrabandiniai balionai.
Jo teigimu, trumpuoju laikotarpiu didelės ekonominės žalos Lietuva nepajus, tačiau ilguoju periodu gali būti kitaip.
„Tai – reputacija, pasitikėjimas. Vieną signalą siunčiame, kad mes nesugebame susitvarkyti, kitą – kad nesugebame gauti paramos iš kitų ES šalių <...>. Lietuvai čia reikėtų jungti aukštesnę pavarą ir kaip minimum koordinuotis su Latvija ir Lenkija, bet aš labiausiai pasigendu ES. Mane stebina jų požiūris.
Kalbama viena, o kai reikia kažką konkretaus daryti, viskas pakankamai vangiai <...>. Pasigendu solidarumo didelės grėsmės akivaizdoje“, – teigė jis.