Lietuva siekia tapti EdTech lydere: nauja asociacijos valdyba žengia į veiklos plėtros etapą

Ši permaina žymi naują etapą ne tik asociacijos, bet ir visos Lietuvos EdTech ekosistemos veikloje. Naujoji devynių švietimo, technologijų ir inovacijų ekspertų asociacijos valdyba sieks, kad Lietuva taptų puikia vieta EdTech įmonėms iš viso pasaulio, o jų kuriamos technologijos padarytų apčiuopiamą poveikį nacionalinei švietimo sistemai.

Į valdybą išrinkti žinomi Lietuvos švietimo ir inovacijų lyderiai: „Mokosi.lt“ vadovė Jurgita Jaruševičienė, „WoW University“ įkūrėja ir vadovė Inga Jablonskė, „BitDegree“ bendraįkūrėjas ir vadovas Danielius Stasiulis, Vilniaus privačios gimnazijos vykdančioji vadovė dr. Agnė Diana Liubertaitė, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos strateginių partnerysčių kūrėja ir VU Vaikų universiteto vadovė Akvilė Alauskaitė, „Spotiself“ verslo plėtros vadovė Kotryna Tomkevičiūtė, „Sonaro“ vadovas Tomas Urbonas, „Skaitmeninis dėmesingumas“ iniciatyvos įkūrėja Edita Pocinaitė-Janickė bei „Elicėjus“ platformos vadovas ir bendraįkūrėjas Mantas Vičius.

Asociacijos įkūrėjas ir valdybos garbės narys, verslininkas ir visuomenininkas Vladas Lašas teigia, kad Lietuva turi stiprų pagrindą tapti vienu iš EdTech inovacijų centrų Europoje.

„Nors jau ne vienerius metus matome puikių iniciatyvų, padedančių mokytis savarankiškai, pasitelkiant technologijas – ilgą laiką jos buvo įgyvendinamos tik fragmentiškai. Noras siekti realaus rezultato tapo varomąja jėga kuriant asociaciją, kuri vienija Lietuvos edukacinių inovacijų kūrėjus, padeda spręsti įsisenėjusias švietimo sistemos problemas ir atstovauja mūsų šalį tarptautinėse EdTech organizacijose“, – sako V. Lašas.

Jo teigimu, naujos valdybos startas žymi naują asociacijos veiklos etapą, kai Lietuva gali ne tik spręsti vietos švietimo iššūkius, bet ir „eksportuoti“ savo kuriamus sprendimus į užsienį.

„Kurdami kartu, galime pasiūlyti sprendimus visiems, kurie susiduria su panašiomis problemomis. Lietuvos EdTech startuoliai jau sulaukia verslo angelų ir rizikos kapitalo investicijų, todėl metas žengti kitą žingsnį – sistemingą bendradarbiavimą ir technologinį proveržį švietime“, – pabrėžia V. Lašas.

Asociacijos vadovė Jurgita Jaruševičienė pabrėžia, kad EdTech Lietuvoje jau išaugo iš nišinės srities, tačiau vis dar nėra priskiriama prie nacionalinių prioritetų – nors, jos teigimu, būtent taip turėtų būti.

„Artimiausiu laikotarpiu sutelksime dėmesį į keturias pagrindines kryptis, kurios kurs realų poveikį. Pirmiausia – tai dirbtinio intelekto diegimas švietime. Tęsime DI įrankių kūrimą ir testavimą mokykloms, bendradarbiausime su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuojant atsakingo DI taikymo gaires. Antra kryptis – technologinis proveržis mokyklose, kurio tikslas stiprinti mokytojų kompetencijas ir padėti mokykloms praktiškai integruoti inovacijas į ugdymo procesus“, – sako J. Jaruševičienė.

Pasak jos, ne mažiau svarbu telkti visą šalies EdTech bendruomenę – nuo startuolių ir universitetų iki politikos formuotojų. Kuriama nacionalinė vizija padės Lietuvai aiškiai pozicionuotis pasauliniame EdTech kontekste.

„Mūsų ketvirtoji kryptis – viso gyvenimo mokymasis. Siekiame, kad mokymasis taptų nuolatine kiekvieno žmogaus gyvenimo dalimi – nepriklausomai nuo amžiaus ar profesijos. Kuriame platformas, renginius ir programas, kurios įkvėps tobulėti ir augti visą gyvenimą“, – priduria J. Jaruševičienė.

Per kelerius metus „EdTech Lithuania“ inicijavo pirmąjį nacionalinį EdTech akceleratorių, finansuotą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, tapo European EdTech Alliance nare ir aktyviai dalyvauja formuojant Europos švietimo inovacijų politiką. Asociacija jau surengė daugiau nei 20 renginių EdTech bendruomenei – konferencijų, mokymų ir partnerystės sesijų, kurios sustiprino vietos įmonių matomumą bei paskatino investicijas.

Pasak J. Jaruševičienės, globali EdTech rinka per artimiausius penkerius metus turėtų viršyti 400 mlrd. JAV dolerių vertę, o Lietuva turi visas sąlygas tapti šios industrijos dalimi.

„EdTech nėra tik švietimo klausimas – tai ir ekonomikos, ir inovacijų kryptis. Kuo greičiau tai pripažinsime, tuo greičiau Lietuva taps ne tik technologijų vartotoja, bet ir jų kūrėja“, – pabrėžia J. Jaruševičienė.