„Virš vienos mylimiausių šalies tradicijų – Kalėdų miestelių (Weihnachtsmärkte) – tvyro nerimo šešėlis. Karšto vyno (Glühwein), žėrinčių rankų darbo papuošalų ir skrudintų kaštonų kvapo kupini miestelių turgūs daugelį metų buvo švenčių širdis, pritraukianti milijonus lankytojų nuo lapkričio pabaigos iki pat gruodžio.
Tačiau šiemet kalbos apie atšaukimus šventinį laukimą pavertė tylia neviltimi. Kaip pagrindinę priežastį mažesni miestai nurodo neįkandamas saugumo išlaidas“, – pranešė dunapress.org.
Teroro išpuoliai įsirėžė į kolektyvinę atmintį
Neabejojama, kad griežti saugumo reikalavimai yra tiesioginė teroro išpuolių, kurie nepaliko bendruomenių be randų, pasekmė.
2024 m. gruodžio 20 d. Vokietijoje įvyko žiaurus išpuolis – iš Saudo Arabijos kilęs gydytojas išsinuomotu juodu visureigiu BMW tyčia įvažiavo į kalėdinę mugę, kurioje buvo gausu pirkėjų, ir pražudė mažiausiai penkis žmones, tarp jų mažą vaiką, o dar mažiausiai 200 žmonių sužeidė.
Ir tai toli gražu ne vienintelis atvejis po kurio renginių organizatoriai ir atsakingos institucijos ėmė keisti požiūrį. Planuojant renginius, kuriuose dalyvauja daugiau nei 5000 žmonių, įvažiavimo apsauga tapo esminiu saugumo plano elementu.
„Yra vaizdų, kurie įsirėžė į kolektyvinę atmintį. Taip nutiko Miunchene 2025 m. vasarį. Tačiau ne tik ten – panašūs scenarijai pasikartojo Manheime, Liverpulyje, Pasau, Krefelde ir Normandijos mieste Evrejuje. Nepamirštami išlieka ir išpuoliai Berlyno Kalėdų mugėje 2016 m. gruodžio 19 d., kai islamistų teroristas nukreipė vilkiką į minią žmonių. Keli mėnesiai prieš tai, liepos 14-ąją, Prancūzijos nacionalinės šventės dieną Nicoje užpuolikas sunkvežimiu pražudė kelis žmones.
Visur, kur susirenka dideli žmonių srautai, organizatoriai privalo laikytis prielaidos, kad viešojoje erdvėje egzistuoja abstrakti grėsmė: subjektyvus nesaugumo jausmas masiniuose renginiuose sustiprėjo, o tyčiniai automobilių išpuoliai, atakos ar teroristiniai veiksmai gali įvykti bet kurioje Vokietijos vietoje – net ir ramiame Štarnberge“, – teigiama sueddeutsche.de.
Išlaidos padidėjo tris kartus
Vokietijos žiniasklaidoje atkreipiamas dėmesys, kad kai kurie mažesni miesteliai visiškai atsisako rengti kalėdines muges, nes jie tiesiog nebeišgali finansuoti aukštų saugumo reikalavimų, būtinų mugei organizuoti.
Skelbiama, kad Rheinfelden ar Schongau miesteliuose šventinės mugės buvo atšauktos dar prieš kelis mėnesius – jų organizatoriai nurodė, kad išlaidos nuo 2024 m. padidėjo net tris kartus.
Apie kalėdinės mugės atšaukimą praneša ir daugiau miestų. Overato miesto gyventojams šis malonumas baigėsi nė neprasidėjęs.
„Bild“ teigia, kad saugumo ir terorizmo prevencijos išlaidos tapo pernelyg didelės, todėl Overato miestas Šiaurės Reino–Vestfalijos žemėje nusprendė atšaukti Kalėdų mugę. Nebus girliandų, prekybos namelių ar skrudintų migdolų kvapo.
„Kalėdų mugė prie Šv. Valburgos parapijos bažnyčios, vykdavusi pirmąjį advento savaitgalį, jau buvo tapusi mylima tradicija daugeliui Overato gyventojų. Tačiau organizatoriams pritrūko lėšų saugumo užtikrinimui – o be šių priemonių mugė negali vykti“, – rašo „Bild“.
„Suvalgė“ pusę pelno
Socialiniame tinkle „X“ kalėdinių mugių dalyviai neslepia nusivylimo. Kaip teigia dunapress.org, Jamesas Shinnas spalio pradžioje rašė apie „Kalėdų miestelių kultūros žlugimą“, kurį, jo teigimu, tiesiogiai nulėmė nepakeliamos saugumo išlaidos.
Kitas vartotojas, savo įraše siejo neseniai vykusius incidentus, kai automobiliai įsirėžė į alaus festivalius, su platesne tendencija: „Vokietijoje dėl daugybės teroro atakų Kalėdų mugėse kai kurios iš jų buvo priverstos atšaukti renginius, nes per didelės saugumo išlaidos.“
Tai ne vien skaičiai – tai ir asmeninės istorijos.
Štai Maria Schneider, 62 metų prekeivė iš Bavarijos kaimo, kurios šeima jau tris kartas pardavinėja imbierinius sausainius Kalėdų mugėse, interviu „Deutsche Welle“ pasakojo apie sunkų sprendimą:
„Dešimtmečius širdį dėjome į šią veiklą. Tačiau pernai saugumo išlaidos „suvalgė“ pusę pelno. Šiemet? Lieku namie“, – moterį citavo dunapress.org.
Sugalvojo, kaip išvengti reikalavimų
Kerpene (taip pat Šiaurės Reinas–Vestfalija) šių metų Kalėdų mugė dėl finansinių priežasčių pervadinta į „Advento skonių mugę“.
Skelbiama, kad Kolpingo miesto Kerpeno veiklos asociacija (AGK) šį sprendimą aiškina tuo, kad iš miesto nesulaukė finansinės paramos, o reikalavimai tapo pernelyg brangūs.
Pasak organizatorių, naujas pavadinimas padės apeiti griežtesnius reikalavimus – mažesnei teritorijai reikia mažiau užtvarų ir apsaugos darbuotojų, rašo sueddeutsche.de
Didieji miestai muges rengs
Didžiuosiuose Vokietijos miestuose muges, visgi, planuojama rengti, tačiau net ir tokie miestai kaip Štutgartas, nors ir planuoja rengti muges su sustiprinta apsauga, pripažįsta, kad tai didžiulis iššūkis: įėjimo mokesčio nėra, tačiau nematoma našta vietos ekonomikai – nuo prekystalių savininkų iki viešbučių – vis labiau didėja.
Sueddeutsche.de akcentuojama, kad Štarnbergo miestas taip pat investuoja į savo gyventojų saugumą ir iš viso 130 tūkst. eurų 2025 ir 2026 metų biudžetuose bus skirta mobilioms transporto užtvaroms ir betoniniams stulpeliams įsigyti, kad renginių, tokių kaip Kalėdų mugė, lankytojai būtų apsaugoti nuo galimų išpuolių ar tyčinių automobilių atakų. Miesto taryba, anot portalo, pasirinko brangų saugumo sprendimą, kuris turėtų apsaugoti miestą nuo teisinės atsakomybės tuo atveju, jei įvyktų teroro išpuolis.
„Techninės apžiūros organizacijos „Dekra“ vaizdo įrašas aiškiai pademonstravo miesto tarybos nariams sertifikuotų užtvarų veiksmingumą. Tuo tarpu barjeras su 2,4 tonos sveriančiu betoniniu bloku buvo sunkvežimio pralaužtas be didesnių pastangų. Lyginant sertifikuotų sistemų pirkimo ir nuomos galimybes, miesto administracijos vertinimu, įsigijimas yra geresnis pasirinkimas. Iš viso planuojama įsigyti 22 mobilius stulpelius (vieneto kaina – 5000 eurų) ir vieną mobilią užtvarą už 20 000 eurų – bendra suma siekia 130 000 eurų“, – rašo portalas.
Planuojama, kad ši suma atsipirks per artimiausius penkerius–šešerius metus, jei įranga bus nuomojama ne tik miesto, bet ir privačių renginių organizatoriams. Skaičiuojama, kad metinės pajamos galėtų siekti apie 14 tūkst. eurų.
Kaip teigiama, trys rajono savivaldybės ir dar viena komuna jau pareiškė susidomėjimą galimybe nuomotis įrangą.
Anot šaltinio, kad galėtų įsigyti šias užtvaras, Štarnbergo miestas laikinai atidėjo 700 tūkst. eurų vertės cisterninio gaisrinio automobilio pirkimą. Taryboje vyravo bendra nuomonė, jog per masinius renginius niekada nebus įmanoma užtikrinti šimtu procentų saugumo – nei nuo išpuolių, nei nuo dronų atakų. Už šį sprendimą balsavo dauguma tarybos narių, tik keturi buvo prieš. Tad Štarnbergo Kalėdų mugė (gruodžio 4–7 d.) ir kiti renginiai mieste nuo šiol vyks sustiprintomis saugumo sąlygomis.