Garsios kyšininkavimo bylos dėmė nepakenkė statybų bendrovės „Autokausta“ vadovui ir vienam savininkų Juozui Kriaučiūnui. Priešingai – įmonė raško vieną po kito Kauno savivaldybės skelbiamus rangos užsakymus. Bet konkurentai pažėrė įtarimų.

Kai statybų bendrovės „Autokausta“ vadovas J.Kriaučiūnas 2022-ųjų kovą buvo sulaikytas kartu su tuomečiu Kauno savivaldybės administracijos direktoriumi Viliumi Šiliausku garsioje kyšininkavimo byloje, įmonės ateitis neatrodė pernelyg šviesi.

Per kratas V.Šiliausko namuose buvo rasta apie 260 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Dalis jų buvo laikoma stiklainiuose itin gerai įrengtose slėptuvėse.

Kaunietis buvo sulaikytas kelionės į Tenerifę (Ispanija) išvakarėse. Išvykti jis planavo su visa šeima, o pareigūnai svarstė, kad kaunietis net neketino grįžti į Lietuvą.

[[ge:lrytas:lrytas:40172848]]

Šią versiją iš dalies vėliau patvirtino pats V.Šiliauskas, kuris tikino labai išsigandęs Ukrainoje prasidėjusio karo.

Bendrovės „Autokausta“ vadovo J.Kriaučiūno namuose tyrėjai aptiko net 400 tūkst. eurų grynųjų pinigų.

[[ge:lrytas:lrytas:39843371]][[ge:lrytas:lrytas:40154082]][[ge:lrytas:lrytas:40181647]]

Žinomas verslininkas buvo sulaikytas, tačiau vėliau paleistas už užstatą.

Likimas pasisuko skirtingai

Pirmąkart viešai J.Kriaučiūnas pasirodė praėjus trims mėnesiams po sulaikymo – jis dalyvavo dviejų viadukų atidarymo automagistralėje Vilnius–Klaipėda renginyje netoli Kauno.

Bendrovė „Autokausta“ pastatė šiuos viadukus ir rekonstravo visą 10 kilometrų ilgio kelio „Via Baltica“ ruožą.

J.Kriaučiūnas tą kartą prasitarė, kad kyšio buvo reikalaujama. Už kokias paslaugas?

„Už nieką. Mes laimėdavome konkursus, nes darbus atlikdavome gerokai pigiau negu konkurentai“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Plačiau apie kyšio perdavimo aplinkybes J.Kriaučiūnas tikino negalintis kalbėti, bet pridūrė, kad jo judėjimo laisvė nėra apribota.

Nepaisant šios aplinkybės, ikiteisminiame tyrime, kurį atliko Generalinė prokuratūra, „Autokaustos“ vadovui buvo pateikti įtarimai dėl papirkimo.

Verslininkas jų atsikratė tik po metų, kai sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir padėjo išsiaiškinti nusikaltimo aplinkybes.

O V.Šiliauskui pernai vasario mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas skyrė 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

[[ge:lrytas:lrytas:40182339]]

Teisme išgirdo gerą naujieną

Sėkmingai „Autokaustos“ veiklai šis kyšininkavimo skandalas, atrodo, neturėjo jokios įtakos.

Dariaus ir Girėno stadiono, Laisvės alėjos atnaujinimas, „Mokslo salos“ muziejaus Nemuno saloje ir Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežo statyba – tik dalis didžiausių Kaune užbaigtų įmonės užsakymų.

Įmonei itin pasisekė 2023-iaisiais, kai buvo pasirašyta iki šiol didžiausios vertės sutartis. „Autokausta“ įsipareigojo už 115 mln. eurų pastatyti Santakos tiltą per Nemuną.

Netrukus „Autokaustą“ vėl aplankė sėkmė – ji laimėjo Kauno savivaldybės skelbtą M.K.Čiurlionio koncertų rūmų Nemuno pakrantėje statybos konkursą ir įsipareigojo darbus atlikti už 76,6 mln. eurų. Susidarė įspūdis, kad šiuo metu Kaune karaliauja tik viena statybos bendrovė.

Tiesa, Kaune rengiamuose konkursuose neklumpančią bendrovę pabandė sustabdyti konkurentai – įmonė „Infes“, kuri liko antroje vietoje ir tokį pasirinkimą apskundė teismui.

[[ge:lrytas:lrytas:40182340]]

Kauno apygardos teismas laikinai sustabdė konkurso eigą. „Infes“ atstovai pareiškė, kad „Autokaustos“ pasiūlyta kaina neįprastai maža, o pati įmonė neatitinka kvalifikacijos reikalavimų.

Teisėjos Žibutės Budžienės šie argumentai neįtikino – ieškinys buvo atmestas, o Kauno savivaldybei leista pasirašyti sutartį su „Autokausta“.

Galiausiai Lietuvos apeliacinis teismas užbaigė ginčą ir leido Kauno savivaldybei pasirašyti sutartį su „Autokausta“.

„Lietuvos rytas“ bandė pakalbinti J.Kriaučiūną, bet jis į telefono skambučius neatsiliepė.

Pateikus prašymą pakomentuoti teisinį ginčą viešai skelbiamu įmonės elektroniniu paštu darbuotojas atsiuntė atsakymą, kad vadovas apie tai informuotas, tačiau komentaro nepateikė. Ir kam čia veltui aušinti burną. Kalbama, kad savo pažįstamiems J.Kriaučiūnas yra užsiminęs, jog valdo Kauną.

Skaičiai gerokai padidėja

Statybų ekspertai pastebėjo, kad, „Autokaustai“ laimėjus konkursą ir pradėjus darbus, kai kuriais atvejais skaičiai Kauno savivaldybei skirtoje sąskaitoje gerokai padidėja.

Sudarius du papildomus susitarimus vien Santakos tilto statyba pabrango daugiau kaip 10 mln. eurų, tačiau dar liko daug neatliktų darbų ir galutinė sąmata gali pasikeisti.

Rotušės aikštės atnaujinimas miesto biudžetui taip pat kainuos brangiau – papildomi darbai įvertinti 2,74 mln. eurų.

Daugiau teko išleisti už krematoriumo bei administracinio pastato statybas Vainatrakio (Kauno r.) kapinėse – darbai pabrango 779,2 tūkst. eurų.

Aistras nugesina užtarėjas

Neatmestina, kad „Autokaustos“ ir J.Kriaučiūno sėkmei didelės įtakos turi artimi ryšiai su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu.

[[ge:lrytas:lrytas:40182338]]

Šiemet minint Valstybės dieną už svarų indėlį įgyvendinant sudėtingus nacionalinės reikšmės infrastruktūros objektų projektus Kaune meras J.Kriaučiūnui įteikė „Laisvės kario“ statulėlę.

Kauno mero aiškinimu, J.Kriaučiūnas nebuvo nuteistas ir būtent jis bendradarbiaudamas su teisėsauga padėjo išsiaiškinti visoje šalyje nuskambėjusį nusikaltimą, o už tai esą vertas net atskiro apdovanojimo. Tai bent karjeros posūkis: nuo kyšio davėjo iki „Laisvės kario“!

Sukritikavo tyrimo grupę

Šiaip ar kitaip, situacija Kaune susidomėjo konservatoriaus Arvydo Anušausko vadovaujama Seimo Antikorupcijos komisija, subūrusi laikinąją tyrimo grupę.

Ši grupė tirs Kaune ir kitose šalies vietovėse taikomas žemės sklypų supirkimo iš atkurtos žemės nuosavybės praktikas.

Ji taip pat renka tarnybų informaciją apie Kauno miesto savivaldybės atliktus viešųjų pirkimų konkursus, kuriuos nuolat laimi „Autokausta“.

Parlamentarų užmojai nepraslydo pro Kauno mero akis, o daugiausia nuo jo kliuvo A.Anušauskui bei komisijos nariui liberalui Vitalijui Gailiui.

V.Matijošaitis stebėjosi, kad politikai nepasimokė iš vadinamosios čekiukų istorijos, kai darbo grupei vadovavo konservatorius Andrius Vyšniauskas, tyrimą atliko ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Pasak mero, tąkart atspėti rezultatą buvo nesunku – Kaune buvo rasti tik smulkūs neatitikimai, susiję su nesibaigiančiais biurokratijos procesais.

„Dabar dar kartą buvo ištraukta jau ištirtų viešųjų pirkimų korta. Nors visiškai mušta, bet jei geriau nieko nesugalvoji, bus tinkama“, – viešai išplatintame pareiškime piktinosi meras, kuris tokį procesą susiejo su artėjančiais savivaldos rinkimais.

Pasak V.Matijošaičio, visa su viešaisiais pirkimais susijusi informacija yra skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos sistemoje, kurioje kelių mygtukų paspaudimu galima rasti visas šalies savivaldybių sudarytas sutartis, susitarimus.

[[ge:lrytas:lrytas:40176601]]

„Bet Seimo Antikorupcijos komisijos nariai nesivargina: kam dirbti patiems, jeigu gali apkrauti savivaldybės darbuotojus, juos atitraukiant nuo jų tiesioginių darbo funkcijų atlikimo“, – stebėjosi Kauno meras. Jis spėjo, kad tyrimo rezultatas bus šūsnis dokumentų, kurių niekas net neskaitys.

„Panašu, kad politikų vadovaujama komisija ieško, ko nepametusi, nes analogiškos sutartys ir susitarimai daromi kasdien visoje šalyje. Peršasi tik viena išvada: tik Kauno mieste atlikti oficialūs papildomi rangos darbų susitarimai yra traktuojami neigiamai“, – rašė V.Matijošaitis.

Kauno vadovas pridūrė, kad V.Gailiui dirbant Joniškio rajono meru kai kurių projektų vertė didėjo daugiau kaip 10 proc.

Įtarimų sukėlė neįprastai maži įkainiai

Arvydas Markevičius, bendrovės „Infes“ generalinis direktorius

„Nusprendėme pateikti apeliacinį skundą – prašome panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimą. Mūsų vertinimu, byloje pateikti esminiai argumentai ir įrodymai buvo nepakankamai įvertinti, taip pat galėjo būti nukrypta nuo aukštesnių instancijų teismų praktikos.

Tikimės, kad Lietuvos apeliacinis teismas objektyviai ir visapusiškai įvertins byloje pateiktus įrodymus.

Mūsų nuomone, bendrovės „Autokausta“ pasiūlyme kai kurių sudėtingų darbų įkainiai buvo neįprastai maži – žemesni už rinkoje taikomas kainas. Taip pat nebuvo pateikta pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tokių įkainių realumą.

Tai kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės užtikrinti darbų kokybę ir laiku įvykdyti sutartį.

Mūsų tikslas – ne sukelti konfliktą, o užtikrinti, kad Kauno gyventojai turėtų kokybiškai pastatytą, šiuolaikišką kultūros erdvę. Manome, kad neteisingas faktų vertinimas gali turėti įtakos sąžiningos konkurencijos principų laikymuisi statybų sektoriuje.“

Kas iš tiesų valdo Kauną? Rekordinį kyšį davusį verslininką toliau lydi sėkmė (9)