Sankcijos Rusijos naftos milžinėms „Rosneft“ ir „Lukoil“ turėtų įsigalioti lapkričio 21-ąją – ir tai yra nemenkas galvos skausmas dar dviem Europos Sąjungos valstybėms – Bulgarijai ir Rumunijai. Jos irgi galvoja apie išimčių prašymą. Bulgarai jau priiminėja įstatymus, kad galėtų iš esmės perimti „Lukoil“ priklausančios naftos perdirbimo gamyklos kontrolę šalyje, Rumunija tai laiko paskutiniu galimu variantu problemai spręsti. Abi šalys norėtų išimčių, kokią gavo Vengrija. Kaip skelbia „Politico“, rusiška nafta tenkina 80 proc. bulgarų poreikio ir apie 20 proc. rumunų poreikio.
Nors valstybės skuba ieškoti sprendimų, kad išvengtų JAV sankcijų, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) prof. Ramūnas Vilpišauskas sako, kad garantijos, jog Amerikos prezidentas D. Trumpas neapsigalvos dėl sankcijų, nėra.
„Šis sujudimas, tiek Vidurio Europos šalyse, kurios vis dar perka didelius kiekius naftos ar kitų energetikos išteklių iš Rusijos, tiek ir signalai iš tokių pirkėjų kaip Kinija ar Indija, rodo, kad JAV planuojamos sankcijos prieš „Rosneft“ ir „Lukoil“ įmones iš tiesų gali padaryti reikšmingą poveikį.
Susiję straipsniai
Nors kartu, vis dėlto, atkreipčiau dėmesį į tai, kad per šiuos metus Donaldo Trumpo pozicija tokiais klausimais keitėsi ne vieną ir ne du kartus (...). Tad, visada reikia turėti omeny, kad jis vėl gali persigalvoti, jeigu nuspręs, kad kitoks požiūris į Rusiją ir jos vykdomą agresiją prieš Ukrainą gali duoti greitesnių rezultatų. Bet kol kas, atrodo, jog Amerikos administracija rimtai ketina taikyti šias sankcijas ir tai gali turėti poveikį, kokio tikimasi – mažesnių Rusijos įplaukų į jos biudžetą ir mažesnių galimybių toliau finansuoti karą prieš Ukrainą“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė dėstytojas.
Profesorius sako, kad iš Baltųjų rūmų pareiškimų, galima daryti išvadą, kad Vengrija gavo laikiną išimtį – metams, skirtingai nei jos atstovai paskubėjo teigti, kad „neribotam laikui“, dėl šių sankcijų taikymo. Skelbiant, kad Budapeštas įsipareigojo iš JAV pirkti suskystintų gamtinių dujų už maždaug 600 mln. dolerių, pašnekovo teigimu, aiškiai rodo D. Trumpo komercinį interesą, kuris gali būti svarbesnis už ideologinę bičiulystę su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu.
„Šitas komercinis interesas rodo, kad Vengrijai reikės galų gale rimtai imtis pergalvoti savo priklausomybes nuo tiekimo iš Rusijos, kurios, beje, nuo 2022 metų, kaip pastebi analitikai, tik augo, o ne mažėjo. Tad, Vengrijos vyriausybė ir nerodė didelio noro investuoti į tų priklausomybių mažinimą iki šiol, nors yra kitų šalių ES, kurios irgi neturi priėjimo prie jūros, bet bando diversifikuoti savo energetikos šaltinius.
Vengrija taip pat, kaip teigia analitikai, galėtų, jei tik norėtų, tartis su Kroatija dėl jos infrastruktūros panaudojimo ar kitomis ES šalimis, pirkdama suskystintas gamtines dujas. Tad, galimybės tokios, atrodo, yra, ir gali būti, kad jeigu Amerika laikysis paskelbtų planų dėl šių sankcijų įvedimo, galėtų galiausiai pastūmėti ir tokias šalis kaip Vengrija, Slovakija ar kitas Vidurio Europos šalis, galiausiai imtis rimtai mažinti priklausomybę nuo Rusijos“, – teigė R. Vilpišauskas.
Tuo metu leidiniui „Politico“ kalbėjęs Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tai, kad kai kurios šalys svarsto apie su „Lukoil“ ir „Rosneft“ susijusių įmonių perėmimą, pabrėžė, kad Europos Komisija turėtų ištirti potencialius pirkėjus prieš sandorius, jog už jų nesislėptų Rusija.