Vilniaus savivaldybė pradėjo skalpuoti verslininkus, užsiimančius būstų trumpalaike nuoma. Netrukus gali būti išnaikinta tūkstančiai nakvynės namų, apartamentų, įsikūrusių gyvenamosios paskirties patalpose.

Vilnietis Ignas Vanagas, apgyvendinimo įstaigos „The Joseph“ Žygimantų gatvėje savininkas, sulaukė 350 eurų baudos.

Kad galėtų tęsti veiklą, jam tektų patalpų gyvenamąją paskirtį pakeisti į viešbučių ir įrengti papildomą įėjimą. Tai Senamiestyje neįmanoma.

Vyriausybės nutarimo pataisos, draudžiančios trumpalaike nuoma užsiimti gyvenamosios paskirties patalpose, atsirado dar 2022 metais, bet savivaldybės į jas žiūrėjo pro pirštus. Juk jaukiuose apartamentuose apsistoja daugybė atvykėlių, o tai – įplaukos į biudžetą.

[[ge:lrytas:lrytas:39814908]]

Tačiau sostinės savivaldybė nutarė, kad atėjo metas gyventi iš baudų. Juk už pakartotinį nusižengimą jos bus tūkstantinės. O vien Vilniuje yra 1508, Palangoje – apie tūkstantį, Kaune – 657 nakvynės namai, apartamentai, kurių daugelis įsikūrę gyvenamosios ar administracinės paskirties patalpose.

Reikalavimo neįgyvendinsi

[[ge:lrytas:lrytas:40247605]][[ge:lrytas:lrytas:39834434]][[ge:lrytas:lrytas:39204104]][[ge:lrytas:lrytas:39641097]]

Nors reklamuojantis „Airbnb“ ar „Booking“ platformose nuomoti savo butus ar tam įsigytus būstus turistams – įprasta visame pasaulyje, Vilniaus savivaldybė ėmė bausti smulkiuosius verslininkus, net jei jie tai daro sąžiningai, moka mokesčius ir jau daug metų kuria miesto veidą.

Dėl to sostinės savivaldybės tarybos narys Vydūnas Sadauskas kreipėsi į Aplinkos ministeriją.

Mat gyvenamosios, taip pat administracinės paskirties patalpose nenumatyta galimybė teikti apgyvendinimo paslaugas nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui. Šie reikalavimai numatyti Vyriausybės nutarime.

Anot V.Sadausko, reikalavimas įrengti atskirą įėjimą į butą senamiesčiuose ar net ir kituose miestų rajonuose yra neįgyvendinamas ir tiesiogiai žlugdo trumpalaikės nuomos verslą.

Be to, gyvenamoji paskirtis ir reiškia, kad patalpos pritaikytos gyventi, todėl draudimas jose vykdyti trumpalaikio apgyvendinimo veiklą nesuprantamas. Administracinės paskirties patalpose taip pat galimos įvairios veiklos, tarp jų ir daug klientų priimančių įstaigų veikla, kuri bendro naudojimo objektams gali daryti kur kas didesnę neigiamą įtaką nei trumpalaikis apgyvendinimas.

Sumažėtų turistų skaičius

V.Sadauskas tikino, kad daugiabučiuose ar senamiesčių pastatuose nėra realių galimybių pakeisti patalpų paskirtį į viešbučių dėl architektūrinių, paveldosauginių ar infrastruktūrinių apribojimų.

Tad trumpalaikės nuomos segmentas, kuris yra reikšminga miestų turizmo ekosistemos dalis, atsiduria pavojuje.

[[ge:lrytas:lrytas:40267482]]

Todėl Vilniaus, Kauno, pajūrio turizmo pasiūla gali būti reikšmingai sumažinta, o miestai, kurortai gali prarasti dalį lankytojų ir pajamų.

Politiko žodžiais, trumpalaikė nuoma užpildo svarbią nišą per turizmo sezoną, tarptautines konferencijas, didžiuosius renginius ir miestų šventes, kai viešbučių pajėgumų nepakanka, taip sudaro sąlygas lankytojams rinktis autentiškas patirtis mažesniuose apgyvendinimo objektuose, kurias dažniausiai administruoja šeimos, prisideda prie miesto įvaizdžio, kultūrinio įvairumo ir turizmo plėtros.

Susižers daugiau pinigų?

Vilniaus savivaldybės opozicinės Centro dešinės sąjungos frakcijos tarybos narys pasiūlė Aplinkos ministerijai inicijuoti teisės aktų tikslinimus, kurie leistų trumpalaikės nuomos veiklą vykdyti ir gyvenamosios, administracinės paskirties objektuose.

Jau pasigirdo įžvalgų, kad apdalindama baudomis trumpalaike nuoma užsiimančius verslininkus savivaldybė siekia susižerti daugiau pinigų.

Juk pakeisti patalpų paskirtį iš gyvenamosios į viešbučių kainuoja apie 5 tūkst. eurų, be to, nuo kiekvieno būsto smulkiesiems verslininkams teks susimokėti po 1000–2000 eurų nekilnojamojo turto mokesčio. O nuo kitų metų nekilnojamojo turto mokestinė vertė padidėja du kartus. Tai – ne keli eurai vadinamojo pagalvės mokesčio.

Negana to, kad galėtų toliau vykdyti trumpalaikės nuomos veiklą, tokiems verslininkams verslo liudijimas jau netiks, teks registruoti individualią veiklą ar mažąją bendriją.

[[ge:lrytas:lrytas:40267485]]

Klientai – pasiturintys

Aštuonerius metus apgyvendinimo paslaugas teikiantis I.Vanagas įsitikinęs, kad turistai iš Skandinavijos šalių, Vokietijos, Islandijos, Norvegijos Vilniuje tikrai paliktų daugiau pinigų nei savivaldybė surinks verslininkus apkraudama baudomis ir mokesčiais.

„The Joseph“ svečius iš šių valstybių I.Vanagas vadino pasiturinčiais klientais, ieškančiais ypatingo interjero įstaigos, jaukumo.

„Investavau milijonus, o dabar man grasina sankcijomis“, – neslėpė apmaudo verslininkas. Jis apskaičiavo, kad per „The Joseph“ gyvavimo metus šioje apgyvendinimo įstaigoje apsilankė apie 5 tūkst. turistų.

Klaidina ir investuotojus

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė prisiminė, kad panaši problema buvo iškilusi maitinimo įstaigoms, įsikūrusioms viešbučių ar mokymo įstaigų paskirties patalpose.

„Buvo prieita iki absurdo, bet asociacijai pavyko šią problemą išspręsti“, – apie nelogiškus reikalavimus kalbėjo E.Šiškauskienė.

Vis dėlto trumpalaikės nuomos įstaigų veikla, jos nuomone, turėtų būti griežčiau reglamentuota ir tuo turėtų pasirūpinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija: „Moka nekilnojamojo turto mokestį ne tik didieji viešbučiai, bet ir kempingai, mažieji turizmo rinkos žaidėjai.

Būtų gerai, kad prie to prisidėtų ir verslininkai, užsiimantys trumpalaike nuoma. Juk ir jų klientai naudojasi infrastruktūra, tuo, kad kažkas pritraukia skrydžius.“

Vilniaus savivaldybė skalpuoja būstų nuomotojus: vilnietis sulaukė baudos