„Šiais metais nuotaikos rinkose svyravo ekstremaliu diapazonu: nuo prekybos karų sukeltos panikos iki euforiją skatinusių DI pažadų. Ir jei per šias turbulencijas geriausias vedlys buvo šaltas protas ir disciplina, su tokiu pačiu nusiteikimu investuotojams reikėtų pasitikti ir 2026-uosius. Diversifikacija, platesnis regionų pasirinkimas ir skirtingos turto klasės, gali išgelbėti portfelį nuo nemalonių netikėtumų“, – pažymi „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus, kartu su kolegomis pristatęs specialų leidinį „Swedbank“ rinkų apžvalga 2026 m.“.
DI plėtra turi vis daugiau burbulo požymių
Kaip pastebi V. Šimkus, po ryškios korekcijos pavasarį, akcijų rinkos atsigavo sąlyginai greitai, ir nuo metų pradžios pasaulio akcijų indeksas paaugo apie 17 proc. gerokai viršydamas savo istorinę grąžą. Tačiau tęsiantis DI bumui nuolat auganti koncentracija investuotojus periodiškai verčia sunerimti, kad technologijų sektorius nepateisins lūkesčių ir kas bus ateities rinkos lyderiai.
„JAV akcijų įverčiai, ypatingai technologijų sektoriaus, yra istoriškai aukštame lygyje. Akcijų rinkos vertė, lyginant su JAV BVP, viršija 200 proc. ir yra aukščiausiame lygyje per visą stebėjimo istoriją. Tokioje situacijoje auga didelių akcijų kainų svyravimų tikimybė, nes išpildyti aukštus augimo lūkesčius įmonėms bus vis sudėtingiau“, – sako V. Šimkus.
Susvyravus pasitikėjimu JAV, šiemet daug dėmesio sulaukė Europos akcijų rinkos, ypač gynybos ir bankų sektoriai: nuo metų pradžios jie abu brango apie 60 proc., o gynybos sektoriaus kainų ir pelno santykis net lenkia JAV technologijų milžines.
Daugelis ekonomikos sektorių tiek JAV, tiek ir likusiame pasaulyje augo gan vangiai, vienur dėl vis dar aukštų palūkanų, kitur augimą stabdė prekybos karai ir arši konkurencija. Tačiau vis daugiau ženklų, kad iki šiol šlubavę ekonomikos sektoriai turėtų atsigauti ir akcijų augimas nebebus toks koncentruotas.
Rinkas pasieks rekordinės Vokietijos investicijos į gynybą bei infrastruktūrą, JAV nuo kitų metų įsigalios mokesčių sumažinimai, didžiosios Azijos ekonomikos irgi imasi ekonominio skatinimo. Koordinuotas fiskalinis skatinimas ir mažesnės palūkanos palanku akcijų rinkoms. Visgi, kaip pastebi V. Šimkus, kol ekonomika įsibėgės, rinka dar gali susvyruoti, o trumpuoju laikotarpiu didesni svyravimai netgi labai tikėtini.
Rizikas pasaulio obligacijų rinkose diktuoja JAV politika
„Swedbank“ fiksuoto pajamingumo produktų strategas Pär Magnusson sako, kad besibaigiantys metai buvo pažymėti neįprastu deriniu – iš vienos pusės itin aukštu politiniu ir finansiniu neapibrėžtumu, o iš kitos – išskirtinai dideliu investuotojų rizikos apetitu.
Ekspertas pažymi, kad kitais metais pasaulio obligacijų rinką veiks kelios ryškiausios rizikos.
Pirmoji – Donaldo Trumpo siekis apriboti JAV centrinio banko nepriklausomumą ir daryti įtaką pinigų politikai. Antroji – galimas DI investicijų išsikvėpimas, kuris sukeltų akcijų kainų kritimą ir pablogintų ekonomines perspektyvas. Abi šios rizikos mažintų vyraujančias palūkanas ir silpnintų dolerio vertę. Kaip teigia ekspertas, jei situacija Prancūzijoje neužaštrės, o infliacija liks stabili, tikėtina, kad Europos ekonomika ir Europos centrinio banko sprendimai didele dalimi priklausys nuo ekonominių ir finansinių tendencijų JAV.
Kaip bendrame kontekste atrodo Baltijos šalys?
„Swedbank“ Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas Andrej Rodionov pastebi, kad, nepaisant sudėtingo ekonominio fono, Baltijos akcijų rinka šiemet laikėsi tvirtai. „OMX Baltic Benchmark“ indeksas nuo metų pradžios kilo apie 11 proc., o dauguma stebimų akcijų brango.
„Analizuojamų įmonių 2025 m. prognozuojamas vidutinis akcijos kainos ir pelno santykis (P/E) maždaug 10 proc. didesnis už ankstesnių dešimties metų vidurkį. Ir, nors prognozuojamas 2026 m. P/E sumažėja beveik penktadaliu, laikomės nuomonės, kad mūsų stebimų įmonių sumažėjusi kapitalo grąža yra laikinas reiškinys, t. y. ciklinis, o ne struktūrinis“, – sako A. Rodionov.
Pasak eksperto, situaciją galima apibūdinti kaip tam tikrą pertrauką tarp vakarėlių. Bet mažesnės palūkanų normos, vis dar spartus darbo užmokesčio augimas ir numatomas investicijų šuolis, taip pat II pensijų pakopos reforma Lietuvoje ir mokesčių naštos sumažinimas Estijoje nuo 2026 m. bus tie katalizatoriai, kurie skatins prognozuojamą kapitalo grąžos atsigavimą.
Tuo metu 2025 m. žymi dar vienus rekordinius metus Baltijos šalių obligacijų rinkai. „Swedbank“ skaičiuoja, kad per šių metų pirmus 11 mėnesių regiono bendrovės įgyvendino 73 obligacijų platinimus, pritraukdamos 4,1 mlrd. eurų skolinto kapitalo.
„Šiais metais stebime mažėjančias platinamų obligacijų palūkanas. Pernai jų vidurkis siekė 9,5 proc., šiuo metu įprastas intervalas – 7–9 procentai. Net jei EURIBOR nebemažės, bet aktyvumas rinkos išliks toks pat aukštas – tikėtina, kad ir kitąmet stebėsime šią mažėjimo tendenciją“, – pastebi „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė.
Plačiau su „Swedbank“ ekspertų įžvalgomis galima susipažinti specialiame leidinyje „Swedbank“ rinkų apžvalga 2026 m.“