Kai 1988-ųjų vasarą pagrindiniais Kauno oro vartais tapo naujasis oro uostas Karmėlavoje, jis labiau priminė prekių bazės sandėlius arba žemės ūkio technikai skirtus angarus.

Tikrąją komplekso paskirtį išdavė tik gerokai į viršų pasistiebęs skrydžių valdymo bokštas, kuriame įsitaisė snūduriuojantys aviacijos specialistai, mat po nepriklausomybės atkūrimo lėktuvai Kauno oro uoste leisdavosi rečiau negu dabar leidžiasi kontrabandininkų balionai su cigaretėmis Vilniaus oro uosto prieigose.

Tąsyk Kauno oro uoste įsikūrusi oro bendrovė „Aviakompanija Lietuva“ rengė skrydžius iš Kauno per Palangą į penkis Skandinavijos bei Vokietijos miestus, tačiau jokio proveržio neįvyko ir prieš du dešimtmečius ji nutraukė veiklą.

Suprantama, tuo metu nebuvo prasmės imtis ir oro uosto atnaujinimo, nes jame dažniausiai leisdavosi tik pavieniai krovininiai orlaiviai.

[[ge:lrytas:lrytas:40404944]]

Kauno oro uosto gelbėtoja galima drąsiai vadinti Airijos pigių skrydžių bendrovę „Ryanair“, kurios spalvomis paženklinti lėktuvai Kaune pradėjo lankytis 2005 metais. Daugeliui keleivių tai buvo beveik stebuklas.

Nors „Ryanair“ verslo modelis smarkiai skyrėsi nuo kitų oro vežėjų, visi nepatogumai nublanko prieš mažą kelionės kainą.

Turbūt net patys „Ryanair“ rinkodaros specialistai nesitikėjo, kad pirmasis maršrutas tarp Kauno ir Londono (Jungtinė Karalystė) bus toks sėkmingas.

Sparčiai plėtėsi tiek maršrutų žemėlapis, tiek keleivių skaičius, todėl senasis oro uosto terminalas jau visiškai neatitiko keleivių poreikių.

[[ge:lrytas:lrytas:40235064]][[ge:lrytas:lrytas:40395039]][[ge:lrytas:lrytas:40400456]]

Kai tapo aišku, kad „Ryanair“ Kaune užsibus, šalies transporto strategai nusprendė: atėjo metas oro uostui suteikti daugiau patrauklumo. Taip ir atsitiko – 2008 metais buvo atidarytas naujasis terminalas.

Jis nebuvo nei labai patrauklus, nei prašmatnus, tačiau smarkiai skyrėsi nuo praėjusio amžiaus pabaigoje sumontuotų angarų.

Nors keleivių daugėjo, infrastruktūra visiškai tenkino jų bei aptarnaujančių tarnybų poreikius.

Tačiau po priverstinio stabtelėjimo 2020–2022 metais keleivių srautai vėl staigiai šovė į viršų.

2024 metais Kauno oro uoste aptarnauta 1,4 mln. keleivių – 10 proc. daugiau negu 2023-iaisiais. Toks keleivių srautas viršijo projektinius Kauno terminalo pastato pajėgumus.

O jų padidėjimas vėl daugiausia buvo susijęs su tos pačios bendrovės „Ryanair“ veikla, nors pasirodė ir naujokų – Latvijos bendrovė „AirBaltic“ netrukus pradės tiesioginius skrydžius į kaimyninės šalies sostinę Rygą.

Šis ruduo vėl tapo svarbia data Kauno oro uosto istorijoje – duris atvėrė rytų bei vakarų kryptimi išplėstas terminalas.

Dabar jis galės aptarnauti daugiau kaip 2 milijonus keleivių per metus. Iš esmės atnaujintos atvykimo bei išvykimo erdvės, terminalo plotas išaugo daugiau nei pusantro karto.

Infrastruktūra dabar leidžia aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą.

Pokyčiai apima visus tris terminalo aukštus: išplėstos bagažo atsiėmimo zonos, padidintos Šengeno ir ne Šengeno zonos, sukurtos papildomos erdvės keleiviams laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti.

Tikėtina, kad statybininkai į oro uostą negrįš mažiausiai dešimtmetį.

[[ge:lrytas:lrytas:40424490]]

Atrodytų, reikėtų džiaugtis tokiais pokyčiais, tačiau negalima užmiršti ir kelių svarbių detalių.

Kas atsitiktų, jeigu drastiškais sprendimais garsėjantys „Ryanair“ vadovai staiga sumanytų pasitraukti iš Kauno oro uosto? Bent jau porą metų jis primintų dykynę, kokią kauniečiai regėjo 1991–1993 metais.

Dešimtys milijonų eurų būtų paleisti vėjais, nes atnaujintas keleivių terminalas – tiktai dalis investicijų.

Vertinant esamus ir būsimus pokyčius Vilniaus oro uoste nebeliko abejonių, kad idėja pagrindinius šalies oro vartus perkelti į Kauną palaidota mažiausiai pusšimčiui metų.

Panašiai baigėsi ir pasiūlymas perkelti į Kauną Žemės ūkio ministeriją. Sostinės burbulas nieku gyvu nenori niekam perleisti su ja siejamų ženklų.

Vis tiktai neverta ir pernelyg liūdėti. Kauno oro uostas gražėja, plečiasi, daugėja keleivių, o vietos gyventojai jau priprato prie orlaivių variklių gaudesio.

Niekas nesitikėjo, kad skrydis į Londoną išgelbės visą Kauno oro uostą: keleiviams tai atrodė tarsi stebuklas