„Kuriamas precedentas, kurio iki šiol nebūta“
Anot D. Žalimo, teisinis šio klausimo sudėtingumas kyla iš to, kad bandoma imtis veiksmų, kurie niekada anksčiau nebuvo taikyti.
„Visada, kada imamasi kažkokio veiksmo, kuris prieš tai nebuvo taikytas niekada ir taip kuriamas precedentas, matyt, yra natūralu, kad visada ir dalis teisininkų turi tam tikrų abejonių, kiek visa tai atitinka tarptautinės teisės reikalavimus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė europarlamentaras.
Jis aiškina, kad įšaldyti valstybės turtą tarptautinė teisė leidžia, tačiau jį paimti ir nukreipti kitam subjektui – kur kas sudėtingiau. Tai susiję su valstybės turto imuniteto principu.
„Jeigu dėl įšaldymo kyla mažiau problemų, tai dėl paėmimo kaip tokio ir nukreipimo, perdavimo išvis kitam subjektui, tai aišku, bet kam, kas paviršutiniškai pasižiūrėtų, galėtų kilti abejonių, ar taip galima elgtis“, – teigė D. Žalimas.
Vis dėlto, anot jo, tarptautinė teisė suteikia pagrįstų argumentų imtis atsakomųjų priemonių agresijos atveju.
Atsakomosios priemonės: tarptautinės teisės leidžiama išimtis
Profesorius primena, kad agresija yra tarptautinės teisės pažeidimas visų atžvilgiu, todėl ne tik Ukraina, bet ir visa tarptautinė bendruomenė gali imtis atsakomųjų priemonių.
„Aktyvų įšaldymas ir galimas jų paėmimas tai yra pagalba agresijos aukai“, – aiškino europarlamentaras.
Svarbiausias kriterijus – proporcingumas. Pasak jo, čia abejonių nekyla: Rusijos padaryta žala Ukrainai kelis kartus viršija įšaldyto turto sumą.
Tačiau kita taisyklė – laikinumas. „Atsakomoji priemonė savaime turi būti laikina. [...] Jeigu mes tiesiog paimam ir konfiskuojam, jau atrodytų to negalima daryti. Ir čia yra pagrindinis Belgijos prieštaravimas“, – pabrėžė D. Žalimas.
Todėl ir siūloma vadinamoji „reparacinių paskolų schema“, pagal kurią lėšos būtų paimamos, tačiau įsipareigojant jas Rusijai grąžinti tik tada, kai ši visiškai atlygintų Ukrainai padarytą žalą.
Kodėl Belgija vis dar abejoja?
Didžiausia dalis įšaldyto Rusijos turto yra saugoma Belgijoje, todėl ši šalis labiausiai baiminasi teisinių pasekmių.
„Jeigu kas nutiktų, tai Belgijos jurisdikcijoj tie aktyvai ir pirmiausia Belgijai eitų visos pretenzijos“, – teigė D. Žalimas, pridurdamas, kad ieškiniai tarptautiniuose arbitražuose yra neišvengiami.
Be teisinio neapibrėžtumo, Belgijos laikyseną, anot europarlamentaro, lemia ir politiniai motyvai, galimas neviešas Rusijai palankių veikėjų spaudimas.
Kita nerimo priežastis – nuogąstavimai dėl ES patikimumo. „Neva, investuotojai suabejos Europos Sąjungos ir net euro patikimumu. [...] Man atrodo, tinkamai pateikus, kodėl ir kaip tai yra daroma, to neturėtų įvykti“, – sakė profesorius.
Pasak jo, Rusijos agresija yra išskirtinis atvejis, todėl kitiems precedentų ši situacija nesukurtų.
Teisingumo principas aiškus: „Rusija padarė žalą, tegul Rusija ir moka“
D. Žalimas pabrėžia, kad visuomenės akimis klausimo esmė labai paprasta.
„Natūralu, kad Rusija agresorė, Rusija padarė didžiulę žalą, tai tegul Rusija ir moka. Europos Sąjunga turėtų tam padėti“, – teigė jis.
Tačiau kartu jis pripažįsta, kad tarptautinė teisė reikalauja laikytis procedūrinių taisyklių, o būtent jos ir atveria erdvę įvairioms interpretacijoms bei interesų kovoms.
Įšaldyto Rusijos turto panaudojimas – strateginis ES svoris
Dalis apžvalgininkų įšaldyto turto panaudojimą vadina „branduoliniu ekonominiu ginklu“, kuris leistų Europai sustiprinti savo pozicijas tarptautinėse derybose. D. Žalimas su tuo visiškai sutinka.
„Europos Sąjunga jau prarado strateginę iniciatyvą iš esmės reguliuojant šitą karą [...]. Norint ją susigrąžinti, reikia imtis būtent tokių priemonių“, – sakė jis.
Anot europarlamentaro, jei ES nesiims aktyvų, dėl jų panaudojimo tarpusavyje tarsis JAV ir Rusija – be Europos dalyvavimo.
„Jeigu mes kalbam apie Ukrainos pergalę, tai privalom padaryti viską, kad Ukraina, kaip agresijos auka, gautų visakeriopą paramą ir visakeriopą žalos atlyginimą“, – pabrėžė profesorius.