Kaitinamasis tabakas šiame projekte tampa pagrindiniu taikiniu – jam siūlomas staigus ir drastiškas „supermokestis“, kuris, kritikų teigimu, sužlugdytų žalos mažinimo pastangas ir būtų įvestas apeinant įprastą demokratinę svarstymo tvarką.
Danijos pirmininkavimo ES metu lapkričio 28-ąją išplatintas naujas Tabako akcizų direktyvos tekstas akimirksniu sukėlė nerimą keliose ES sostinėse. Projekte numatomas ženklus minimalios kaitinamojo tabako akcizo ribos didinimas ir iš naujo perrašomos esminės produktų apibrėžtys, direktyvą kreipiant link to, ką komentatoriai vadina nevyriausybinių organizacijų spaudimu, o ne realiu ES valstybių narių sutarimu.
Didžiausią diskusijų audrą sukėlė kaitinamojo tabako „supermokestis“, kuris minimalų tarifą padidina nuo Europos Komisijos siūlytų 155 eurų už kilogramą iki 360 eurų – daugiau nei dvigubai, kartu įvedant privalomą mažiausiai 55 proc. mažmeninės kainos apmokestinimo lygį. Tuo pačiu panaikinamas ankstesnis minimalus tarifo nustatymas pagal vienetų skaičių, todėl iš esmės perkonstruojama visa dabartinė akcizų struktūra.
Kaip skelbė „Bloomberg Law“, Danijos iniciatyva tarifas pakeltas iki 360 eurų už kilogramą siekiant užkirsti kelią galimoms mokestinėms spragoms.
Tokie pakeitimai smarkiai paveiks įvairias naujas tabako ir nikotino produktų kategorijas visose ES valstybėse. Pavyzdžiui, Graikijoje pakelis 20 vienetų kaitinamojo tabako cigarečių pabrangtų 1,70 euro, Italijoje – 1,10 euro, o Švedijoje 20 vienetų nikotino paketėlių dėžutė brangtų 2,80 euro, nes apmokestinimas būtų taikomas 143 eurų tarifu už 1000 vienetų, o ne už kilogramą.
Lietuvoje jau dabar taikomas penktas pagal dydį kaitinamojo tabako akcizas Europos Sąjungoje – didesni tarifai egzistuoja tik Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje. Be to, vien šiemet šio gaminio apmokestinimas Lietuvoje augo trečdaliu sparčiau nei daugelyje kitų Europos valstybių.
Nepaisant to, net ir be galutinės Tabako akcizų direktyvos redakcijos, nacionaliniu lygmeniu jau rengiami projektai, kuriais siekiama dar labiau didinti mokesčius mažiau žalingam kaitinamajam tabakui, taip paverčiant Lietuvos rinką viena sudėtingiausių šio segmento gaminiams.
Mūsų šalis, kartu su Vengrija, taip pat yra išskirtinė ES kontekste, nes jau dabar kaitinamasis tabakas apmokestinamas pagal vienetų skaičių (už 1000 vnt.) – tokį modelį Danija siekia įdiegti ir kitose ES šalyse, sukeldama staigų kainų šoką.
Tačiau būtent šių pataisų mastas ir pasirinktas skubotas pateikimo būdas sukėlė įtarimų bangą: tiek ES pirmininkaujančiai Danijai, tiek Europos Komisijai metami kaltinimai tiesiogiai perėmus mokesčių schemas iš kovos su tabaku nevyriausybinių organizacijų, įskaitant ir itin aktyvų tinklą „Smoke-Free Europe“, tuo pat metu ignoruojant daugybę ES valstybių narių perspėjimų bei prašymų.
Įdėmiau įvertinus „Smoke-Free Europe“ pateiktą Europos Sąjungos Tabako akcizų direktyvos analizę, ryškėja akivaizdžių panašumų su Europos Komisijos pozicija. Dar pažymima, kad bent vienas prie šios ataskaitos rengimo prisidėjęs akademikas yra gavęs Europos Komisijos finansavimą.
Valstybės narės ne kartą prašė aiškesnių poveikio vertinimų, proporcingo mokesčių didinimo, didesnio dėmesio nelegaliai rinkai, kainų skirtumų išsaugojimo mažesnės žalos produktams bei realistiško įgyvendinimo grafiko. Tačiau nė vienas iš šių nuogąstavimų, regis, neatsispindi ES pirmininkaujančios Danijos pateiktame kompromisiniame variante. Priešingai – keli esminiai skaičiai ir struktūriniai pokyčiai akivaizdžiai sutampa su nevyriausybinių organizacijų, siekiančių spartaus visų nikotino produktų apmokestinimo suvienodinimo, reikalavimais.
Su derybomis susiję diplomatai darbo grupėje „Tax Questions“ už uždarų durų pripažino: „Kaitinamojo tabako apmokestinimo tarifas atrodo tiesiogiai nukopijuotas iš nevyriausybinių organizacijų rekomendacijų, o ne išaugęs iš kokio nors ES Tarybos konsensuso.“
Be kaitinamojo tabako „supermokesčio“, ES pirmininkaujančios šalies siūlomas tekstas numato ir daugybę techninio pobūdžio, tačiau politiškai jautrių pakeitimų. Vienas reikšmingiausių – nauja žaliavinio tabako apibrėžtis. Išbraukus reikalavimą, kad tabakas būtų „fermentuotas ar džiovintas“, apmokestinamu tampa visas nuskintas tabakas, kuris nebėra gyvo augalo dalis. Tokiu būdu užkertamas kelias potencialioms pramonės landoms, tačiau kelios valstybės narės pareikalavo aiškesnių paaiškinimų ir poveikio analizės.
Ne mažiau diskusijų sulaukė ir kitoks kaljano tabako vertinimas: panaikinus 6 straipsnį, jis tampa rūkomojo tabako subkategorija, o tai eliminuoja galimybę priskirti jį žemesnio apmokestinimo grupei – seną kovos su tabaku organizacijų siekį. ES valstybės narės pabrėžė, kad tokiam sprendimui įvertinti reikėjo daugiau laiko.
Elektroninių cigarečių apmokestinimas taip pat išlieka aukštas: 0,12 euro/ml mažesnio nikotino stiprumo skysčiams ir 0,36 euro/ml stipresniems, kai nikotino koncentracija viršija 15 mg/ml. Šie dydžiai itin artimi nevyriausybinių organizacijų siūlymams, o susirūpinimas dėl nelegalaus skysčių maišymo namuose ar dėl pasienio prekybos – kai vartotojai pigesnių nikotino ir tabako gaminių vyksta pirkti į kaimynines šalis – Tabako akcizų direktyvos tekste beveik neatsispindi.
Dar vienas svarbus pokytis susijęs su nikotino paketėlių apmokestinimu – iki 2032 metų ES valstybės narės privalės taikyti mažiausiai 143 eurų už kilogramą arba 50 proc. mažmeninės kainos tarifą. Šiaurės ir Baltijos šalys perspėjo, kad tokie reikalavimai gali pakenkti jų žalos mažinimo politikai, tačiau šie argumentai buvo atmesti.
Bendra tendencija aiški: ES valstybių narių siūlymai taikyti lėtesnį, įrodymais grįstą reguliavimo tempą į kompromisinį Tabako akcizų direktyvos tekstą nepateko, o nevyriausybinių organizacijų raginimai spartinti mokesčių vienodinimą tampa Europos Komisijos prioritetu.
Kadangi Tabako akcizų direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę reikalauja visų valstybių sutikimo ir suteikia Europos Parlamentui tik ribotą vaidmenį, vėlyvos, iš esmės pakeistos direktyvos nuostatos kelia ypatingą nerimą: ES narės baiminasi, kad joms bus pateiktas paketas, kurį teks priimti be realių korekcijų galimybių.
Keli diplomatai atkreipia dėmesį, kad 360 eurų tarifas nebuvo minimas nei Europos Komisijos konsultacijose, nei poveikio vertinimuose, neatsispindi jokiuose svarstytuose kompromisuose, tačiau sutampa su nevyriausybinių organizacijų paskelbtais skaičiavimais. Dėl to kyla įtarimų, kad Europos Komisija ir ES pirmininkaujanti Danija pirmenybę teikė nevyriausybinių organizacijų rekomendacijoms, o ne ES valstybių narių pozicijoms.
Vienas pareigūnas situaciją apibendrino lakoniškai: „Valstybės narės prašė nuosaikumo ir faktų. Vietoj to Europos Komisija pasirinko didžiausius nevyriausybinių organizacijų siūlytus skaičius. Tai politikos formavimas, atsietas nuo pačios ES Tarybos darbo.“
O vienas buvęs diplomatas situaciją įvertino itin griežtai: siūlomos Tabako akcizų direktyvos pataisos tik dar labiau gilina nelygybę ir nepasitikėjimą tarp Šiaurės ir Pietų, taip pat tarp Rytų ir Vakarų Europos. Jo teigimu, dar kartą ignoruojami Rytų ir Pietų Europos šalių interesai, o politikos prioritetai akivaizdžiai pasiskirsto nevienodai: „Naujas direktyvos pasiūlymas skaldo Europą ir silpnina Rytų bei Pietų Europos ekonomiką bei pramonę, į kurią šie regionai investavo milžinišką socialinį ir ekonominį kapitalą“.
Diplomatas taip pat kaltino ES pirmininkaujančią Daniją ir Europos Komisiją nepaisant vartotojų bei piliečių teisių. Jo vertinimu, itin aukštų mokesčių tabakui, alkoholiui, cukrui ir iškastiniam kurui įvedimas gali pastūmėti gyventojus į juodąją rinką ir paskatinti populistinių politinių alternatyvų augimą. Rizika, kad skurdesni regionai pralaimės pagal kitą ilgalaikį ES biudžetą, jau dabar yra akivaizdi. Nelygi migracijos ir prieglobsčio politikos našta – taip pat faktas, o vėluojančios ar sumažintos subsidijos dažniausiai smogia paprastiems žmonėms, kai tuo tarpu turtingesni regionai ar sektoriai šių pasekmių išvengia.
Naujoji Tabako akcizų direktyva nustato minimalius apmokestinimo lygius, struktūras, sąvokas ir automatinius indeksavimus pagal infliaciją kas trejus metus, todėl šiandien siūlomi skaičiai reikštų visos Europos nikotino ir tabako rinkos pokyčius mažiausiai ateinančiam dešimtmečiui.
ES valstybės narės baiminasi, kad tokia kryptis gali pakenkti tabako produktų vartojimo žalos mažinimo strategijoms, paskatinti šešėlinę rinką, apriboti nacionalinę mokesčių politikos autonomiją ir primesti visuomenės sveikatos strategijas, kurių šalys nėra pasirengusios taikyti.
Ar pirmininkaujančiai Danijai pavyks užtikrinti vienbalsį pritarimą, lieka neaišku. Tačiau pats procesas jau atskleidė kur kas gilesnį klausimą: kas iš tiesų formuoja ES visuomenės sveikatos mokesčių politiką – demokratiškai išrinktos ES valstybių vyriausybės ar nevyriausybinės organizacijos, kurių siūlymai vis labiau dominuoja Europos Komisijos teisėkūros dokumentuose?
M. Dubnikovas: teigiamų pasekmių nebūtų
Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad Vakarų Europos šalims tai praktiškai neturėtų jokios įtakos, tačiau Rytų Europoje situacija kiek kitokia. Šiam regionui tai būtų labai didelė problema, reiškianti ženklų akcizų didėjimą.
„Šioms šalims kyla didžiausia rizika dėl to, kad turi sieną su Rusija ir Baltarusija, kur yra kontrabanda. Akcizų padidėjimas lemtų, kad paskatos vežti kontrabandą būtų dar didesnės“, – dėmesį atkreipė ekspertas.
Kitas niuansas – Rytų Europos šalims, taip pat ir Lietuvai, didėtų paskatos toliau gaminti nelegalią cigarečių produkciją, kuri yra populiari Vakarų Europoje.
„Mes jau turėjome atvejį, kai buvo eliminuotas fabrikas, kuris gamino nelegalią produkciją už 200 mln. Eur kasmet. Tokių fabrikėlių galėtų rastis dažniau“, – įspėjo M.Dubnikovas.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į Lietuvoje kylančius klausimus dėl akcizų surinkimo.
„Jau šiandien turime diskusijas dėl įvairių akcizų. Pavyzdžiui, dėl dyzelino akcizo, kad jam didėjant surenkame mažiau pajamų arba ne daugiau negu tikėjomės. Tas pats liečia alkoholį, tabaką ir panašiai.
Akcizų kėlimas neduoda to teigiamo efekto, kurio mes tikimės. Keldami mokesčius mes vis dar surenkame didesnius mokesčius, bet tie mokesčiai yra mažesni negu padidinamas pats mokestis procentine išraiška“, – sakė pašnekovas.
Parengta pagal eureporter.co.