Po šio avialinijų sprendimo pagrįstai kilo klausimas – ar gali būti, kad tai – tik pirmoji kregždė?
„Finnair“ atšaukė vieną iš keturių skrydžių iš Vilniaus į Helsinkį. Helsinkis tikrai yra populiari kryptis ir vežėjas, matomai, pasiskaičiavo savo galimybes. Kadangi „Finnair“ dienos bėgyje turi nemažai skrydžių, jiems nėra sudėtinga pasiūlyti keleiviams kitus laikus.
<...> Kiekvienas vežėjas situaciją vertina iš savo perspektyvos, kadangi tiek ir oro rotacijos, ir pilotų rotacijos klausimai visiems atsiliepia skirtingai. Jokių kitų indikacijų mes neturime – tai yra vienintelis toks atvejis“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė LTOU Saugos, saugumo ir atsparumo departamento direktorius Vidas Kšanas.
Dukart per vakarą uždarius Vilniaus oro uostą – „Finnair“ apsisprendė: skelbia naikinanti vieną skrydį
Vienas žurnalistų taip pat pasiteiravo, ar skrydžius vykdančios bendrovės Vilniaus oro uosto neklausinėja apie tai, kas vyksta ir kiek ši situacija yra valdoma. Juolab, turint omenyje tai, kad į Lietuvą ir taip nėra paprasta pritraukti naujų krypčių.
„Mes palaikome tiesioginį ryšį su kiekvienu iš mūsų partnerių. Lygiai taip pat esame darę ir ateityje darysime bendrus susitikimus su mūsų partneriais vežėjais ir oro uostų infrastruktūros naudotojais. Be abejo, kad tokie klausimai kyla. Vežėjai supranta, kad čia nėra oro uosto problema.
<...> Tokių intencijų, kad, štai, mes matome Lietuvą kaip nesaugią ir tuoj pat nustosime skraidyti, tikrai nėra. Yra pakankamai solidarus laukimas“, – į kilusius klausimus atsakė V.Kšanas.
Jo teigimu, bendrovės mato veiksmus, kurie yra atliekami siekiant išspręsti kilusią krizę.
Susiję straipsniai
„Aviacijoje visi skrydžiai planuojami iš anksto – tvarkaraščiai sudaromi pusmečiais, metais į priekį. Šiuo metų jokių atšaukimų, kad būtų suplanuota atšaukti kažką, kas yra sutarta, nėra. Aš labai tikiuosi, kad ir nebus“, – vylėsi V.Kšanas.
Prieš kurį laiką užsiminta, kad yra svarstoma dalį vakarinių skrydžių perkelti į Kauno oro uostą. Tačiau V.Kšanas sako, kad yra nemažai apribojimų, kuriuos reikia išspręsti.
„Visų pirma, tokią sąlygą turi priimti vežėjas, kadangi jis turi pasiryžti savo keleiviui pranešti apie tai, kad jo išvykimo oro uostas keisis iš Vilniaus į Kauną ir su tuo galbūt atsiras tam tikrų nepatogumų.
<...> Yra ir gamybinių apribojimų. Pats terminalas turi praplėstą infrastruktūrą, kaip žinot, visai neseniai atidarėme papildomas erdves. Ploto prasme tikrai nėra iššūkių, galbūt atsirastų kitų – operacinių – niuansų perone, kai reikėtų užtikrinti keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą autobusais, o ne pėsčiomis, kaip yra dabar. Reikėtų papildomų resursų antžeminių kompanijų darbuotojams – tai irgi yra įmanoma išspręsti, bet šiandien dar yra skaičiuojamos galimybės“, – kylančius klausimus vardijo V.Kšanas.
V.Ščiavinsko nuotr.
Primename, kad trečiadienį vakare oro erdvė virš Vilniaus oro uosto ir vėl buvo uždaryta dėl baltarusiškų balionų. Tiesa, šįkart oro erdvė uždaryta net kelis kartus.
V.Kšanas paaiškino, kodėl priimtas toks sprendimas.
„Ši praktika yra tik tam, kad būtų palengvintas atvykimo-išvykimo momentas. Kai atsiranda galimybė saugiam tūpimui ir kilimui, „Oro navigacija“ matydama, kad yra saugu, atidaro oro erdvę, leidžia mums vėl pradėti operacijas. Mes stengiamės tuo metu kuo daugiau orlaivių leisi išskristi, kad bent išvykimo metu būtų kuo mažesnis sutrukdymas.
<...> Manau, kad tai yra objektyvi priemonė valdyti riziką, kad neįvyktų aviakatastrofos“, – sakė LTOU Saugos, saugumo ir atsparumo departamento direktorius.