Geologai siunčia pavojaus signalą: prieš statybas Biržų ir Pasvalio rajonuose būtina atlikti geologinius tyrimus ir įsitikinti, kad pastatai nenugarmės skradžiai žemės.

Pasvalio ir Biržų rajonų gyventojai jaučiasi taip, tarsi po kojomis drebėtų žemė. Dažnai prisimenama 2016-ųjų nelaimė, kai Pasvalio rajone esančiuose Saločiuose atsivėrė 6 m gylio karstinis šulinys.

Smegduobei užpilti prireikė net kelių šimtų kubinių metrų grunto, bet žemė aplink ją ir toliau po truputį smego, iškilo grėsmė ir netoliese esančiam gyvenamajam namui. Panašių nelaimių buvo ir Biržų rajono gyvenvietėse – Naciūnuose, Kirdonyse.

„Sovietmečiu statybų plėtra buvo nenuosekli. Statant kolūkinę Naciūnų gyvenvietę nebuvo atlikta geologinių tyrimų, o senosios smegduobės buvo tiesiog užlygintos, tad bėdos išlindo vėliau.

[[ge:lrytas:lrytas:40196562]]

O Kirdonyse prieš statybas buvo atlikti inžineriniai geologiniai tyrimai, tad buvo išvengta didesnių nelaimių ir nuostolių“, – sakė Nacionalinės inžinierių geologų draugijos pirmininkas Saulius Gadeikis.

Pasvalyje, Biržuose, taip pat Pabiržės, Likėnų, Naciūnų, Kirdonių gyvenvietėse tyrimai buvo atlikti prieš 15–20 metų ir pagal juos sudaryti inžineriniai geologiniai žemėlapiai. Tačiau ir jose prieš statybas būtina detaliai ištirti gruntą konkrečiuose sklypuose, nes per tiek metų situacija galėjo pasikeisti.

[[ge:lrytas:lrytas:40342998]][[ge:lrytas:lrytas:40404051]][[ge:lrytas:lrytas:40403354]]

Tyrimai nėra privalomi

Pasak Pasvalio rajono savivaldybės mero Gintauto Gegužinsko, pagal anksčiau galiojusį reglamentą projektuojant privačius statinius Biržų ir Pasvalio rajonuose buvo privalu atlikti inžinerinius geologinius ir geotechninius (IGG) tyrimus.

„Nors šiuo metu minėti tyrimai privačių namų savininkams nėra privalomi, jie vis tiek yra svarbūs gyventojų saugumui.

Teisės aktų pakeitimai palengvino statybų procesus ir sumažino statybų savikainą, bet nepanaikino su karstiniais reiškiniais susijusios rizikos“, – sakė G.Gegužinskas.

Anot S.Gadeikio, dažnai IGG tyrimų atsisakoma dėl išlaidų, kurios sudaro apie 3–5 proc. statybų savikainos, tačiau nutikus nelaimei praradimai būtų milžiniški.

„Maždaug prieš 25 metus atsivėrus smegduobei Biržuose, Tinklų gatvėje, nepavyko išgelbėti trijų aukštų daugiabučio – jį teko nugriauti.

Vėliau šiame mieste ieškant sklypo naujam bibliotekos pastatui buvo ištirtos dvi statyboms numatytos vietos. Paaiškėjo, kad nė vienoje iš jų pastato statyti negalima arba būtų tekę montuoti ypač brangias pamatų konstrukcijas“, – sakė S.Gadeikis.

Pasvalyje dramatiškų nutikimų būta apie 2000 m., kai smegduobės atsivėrė tiesiog gatvėje – žemė įgriuvo pravažiavus sunkesnei technikai. Viena didžiausių smegduobių Pasvalyje atsivėrė prieš 30 metų, jos gylis siekė net 21 metrą.

Draudikai – akylesni

„Laimei, nėra buvę atvejų, kad atsivėrus smegduobei būtų nukentėję žmonės, nors pastatai dažniausiai sugadinami nepataisomai.

Apdrausti nekilnojamąjį turtą – sudėtinga. Dalis draudimo įmonių išvis nedraudžia pastatų – draudžia tiktai viduje esantį namų turtą. Tad nutikus nelaimei žmonės lieka ir be gyvenamosios vietos, ir be jokių kompensacijų“, – sakė G.Gegužinskas.

Anot jo, būtina atnaujinti valstybės programą, kurios lėšomis būtų padengtos geologinių tyrimų išlaidos individualių namų statytojams. Tai pakeistų ir draudikų požiūrį į statinių draudimą karstiniame regione.

Pasak Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjo Gedimino Rainio, Šiaurės Lietuvos regionui, kuriame kasmet atsiranda įgriuvų, būtina globa.

„Privačios įmonės, norinčios investuoti į pramonės ar logistikos sektorius, turi būti garantuotos, kad gruntas nenusės. Tyrimais privalo pasirūpinti valstybė – tai viešojo sektoriaus uždavinys“, – sakė jis.

Lietus išplauna gipsą

Pasak Gamtos tyrimų centro vyresniojo mokslo darbuotojo Jono Satkūno, mokslinių tyrimų duomenimis, per pastaruosius 100 metų kiekviename Lietuvos karstinio regiono kvadratiniame kilometre kasmet ištirpdavo apie 232 kubinius metrus gipso.

„Jam ištirpus susiformuoja požeminės tuštumos, dėl kurių karstiniame regione suslūgsta žemė. Kadangi prognozuojama, kad iki 2100-ųjų kritulių kiekis padidės apie 1,5 proc., gipsas tirps intensyviau, daugiau atsiras ir pavojingų smegduobių“, – paaiškino J.Satkūnas.

Pasak jo, karstinės smegduobės formuojasi Pasvalio ir Biržų rajonuose, kur 10–30 metrų žemės gylyje slūgso tirpios uolienos – gipsas.

Šiuose regionuose yra apie 11 tūkst. įvairaus amžiaus smegduobių. Senosios yra virtusios daubomis ar ežerėliais, o naujosios atrodo kaip šuliniai.

Geologai siunčia pavojaus signalą: prieš čia statant namus – įsitikinkite, kad jie neprasmegs žemėje