Už biudžeto projektą balsavo 126 Seimo nariai iš 127 užsiregistravusių. Už – 80, prieš – 39, susilaikė – 7.
Posėdžiui prasidėjus – netikėtas Seimo narių pareiškimas
Posėdis pradėtas nuo Seimo narių siūlymų svarstymų. Tačiau šis planas pasisuko kiek netikėta linkme – koalicijos partneriai ėmė atsiiminėti teiktus pasiūlymus, kuriais išlaidos būtų didėjusios. Esą reikiamos lėšos buvo rastos.
„Gal jūs galėtumėte pasakyti, kas čia valdantiesiems taip išlaužė rankas? Tokios atsiėmimų lavinos tokių prasmingų pasiūlymų mes nelabai matėme pastaruosiuose Seimuose.
Kas čia atsitiko, kad staiga taip reikėjo finansavimo ir lėšų, o dabar jūs savo idėjas taip pametėte?“ – nusistebėjo demokratė Agnė Širinskienė.
„Ir liūdna, ir graudu. Norėtųsi bent jau vienu sakiniu išgirsti, apie ką tie siūlymai yra“, – jai antrino konservatorius Audrius Petrošius.
Posėdžiui besitęsiant jau apie valandą, kai kurie Seimo nariai vis dar atsiiminėjo pateiktus siūlymus. Tuomet prie mikrofono stojo Mišriai grupei priklausantis Viktoras Fiodorovas.
„Nežinau, ką mes čia darom. Tvirtinam biudžetą, bet visus tuos pasiūlymus, kuriuos atsiiminėja, sako, tai žinot, mes rasim.
Iš kur jūs rasit? Iš kokių pinigų? Apie ką jūs šnekat – apie kažkokį antrą biudžetą? Paralelinį biudžetą? Neapgaudinėkit, kolegos, žmonių, kurie žiūri šitą posėdį. Yra šitie pinigai ir kitų nėra“, – sakė V.Fiodorovas.
R. Žemaitaičio siūlymas kėlė aistras, pasigedo kultūros ministrės
Daugiau nei 20 siūlymų vis dėlto buvo pristatyti, tačiau pritarta – tik keliems jų. Vienas jų sulaukė nemažai pastabų iš opozicijos. Tai – „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio, Vitalijaus Šeršniovo ir kitų Seimo narių registruotas siūlymas padidinti asignavimus kompleksinės visuotinės melioracijos sistemoms atnaujinti ir remontuoti.
Vyriausybė šiam siūlymui pritarė iš dalies ir pasiūlė 2026 m. tam skirti 15 mln. Eur. Už šį siūlymą balsavo 80 parlamentarų, prieš – 20, susilaikė – 5.
Kiti Seimo narių teikti pasiūlymai buvo susiję su lėšų skyrimu Policijos departamento darbo užmokesčio fondui, statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) darbo užmokesčio fondui, kovai su dezinformacija, šalies ekonomiką transformuojantiems investicijų projektams, kultūros reikmėms ir kt. Tačiau pastarosios idėjos palaikymo nesulaukė.
„Finansų ministras teigė, kad pareigūnams bus pridėta prie darbo užmokesčio didinimo 7 proc. Tačiau pats ministras žino, turbūt ir mums – visam Seimui – reikia žinoti, kad didžioji dalis to didinimo nueis minimalių koeficientų didinimui, nes auga minimalus atlyginimas ir tiems, kas gauna mažus darbo užmokesčius, įstatymas įpareigoja kelti koeficientus. O kita dalis bus tie, kuriems bus pridėta už ilgą tarnyboje tarnautą laiką.
Visiems kitiems augimas bus toks, kad infliacija suvalgys darbo užmokesčio didinimą“, – pareigūnus gynė demokratas Linas Kukuraitis.
„Gerbiami nebalsuojantys kolegos, neduok Dieve, jūs degsite ne tik pragare, o iš tikrųjų, ir pareigūnai paskambinus pasakys: „Ačiū. Ir viskas. Ir niekur mes nevažiuojam.“ Aš siūlau išties pamąstyti apie realias gyvenimiškas situacijas. <...> Tai ne tik gaisrai, tai pačios įvairiausios nelaimės. Tų žmonių reikia. <...> Jų nedaugėja – jų mažėja. Ir šitoje vietoje reikia surasti tuos pinigus“, – PAGD pareigūnus užtarė A.Anušauskas.
Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas atsigręžė į kultūros bendruomenę ir jos interesus. Jis pastebėjo, kad biudžeto projekto svarstyme net nėra kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės.
„Gerbiami Lietuvos piliečiai, jūs nematote šiandien salėje, bet šiuo metu, kai konservatoriai siūlo didinti finansavimą kultūrai, kultūros ministrės nėra. Nėra dabar salėje.
<...> Šiandien mes de facto liudijame, kad melioracijai atrandamas finansavimas, o kultūros ministrės nebuvo 2 mėnesius, nėra šiuo metu salėje ir kultūra yra toliau apgaudinėjama“, – pastebėjo S.Gentvilas.
Tiesa, apie melioracijos svarbą nutarė pasisakyti socialdemokratė Ilona Gelažnikienė.
„Gerbiami kolegos, labai daug diskusijų kėlėte apie melioraciją. <...> Melioracija yra svarbi visai Lietuvai. Ir gerbiamas Mažeika (aut. past. – demokratas Kęstutis Mažeika), kuris šiandien labai daug pasisakė, įdomu, ką jis pasakys nuvažiavęs pas žemdirbius, kuriems iš tiesų šita melioracijos programa yra labai svarbi“, – koalicijos partnerių siūlymą gynė socialdemokratė.
Įgėlė dėl gynybos finansavimo ir socialinės gerovės
Šis biudžeto projektas sulaukė ne vienos kritikos strėlės, tačiau dėl rekordinio finansavimo gynybai svarbiausią metų dokumentą pagirdavo ir opozicija. Vis tik buvusi premjerė Ingrida Šimonytė kritiškai įvertino su gynyba susijusias projekto eilutes.
„Suplanuoti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kada komisija davė išlygą gynybos išlaidoms ir sukūrė seifo instrumentą, tai tik prieš valstybę veikianti Vyriausybė to nebūtų dariusi. Tai aš tikiuosi, kad šita Vyriausybė tokia nėra“, – po balsavimo sakė Seimo narė.
O buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad koalicijos parnerių prioritetai tapo svarbesni už visuomenės.
„Biudžetas yra priimtas ir jis labai daug pasako apie šios koalicijos pasirinkimus. Akivaizdu, kad protestavusiai kultūros bendruomenei finansavimas sumažintas arba įšaldytas, laisvai žiniasklaidai – dvigubas smūgis. Sumažintas Medijų rėmimo fondas, užšaldytas LRT finansavimas. Pareigūnams buvo pažadėtas atlyginimų augimas, tačiau jiems pinigų taip pat nebuvo rasta. Gynybos finansavimas yra numelioruotas kartu su socialdemokratų sąžine.
Žvelgiant į tai, kam prioritetų atsirado, tai visgi koalicijos partnerio melioracijos projektams – tai yra jo kuruojamai Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM)“, – apie Vyriausybės palaikymo sulaukusį R.Žemaitaičio siūlymą kalbėjo G.Skaistė.
Nors socialdemokratai deklaravo, kad socialinė gerovė – vienas iš šio biudžeto prioritetų, buvęs finansų ministras, demokratas Algirdas Butkevičius tam nepritarė.
„Tikrai buvo labai daug diskutuojama dėl darbo užmokesčio didinimo. Negalima pripražinti, kad biudžetas yra socialiai orientuotas. Gerbiamas finansų ministre, jūs puikiai suprantate, kad mes šiuos metus pabaigsime su 4 proc. metine infliacija. Kitais metais, išleidus pinigus iš pensijinių fondų, tikriausiai metinę infliaciją turėsime apie 6 proc. O jei kalbame, kad atlyginimai yra didinimai nuo 2 iki 6 proc., tai reiškia, kad žmonių, dirbančių biudžetiniame sektoriuje, perkamoji galia nepadidės. Ji tik mažės“, – pažymėjo A.Butkevičius.
Koalicijoje – nesutarimai
Prieš ketvirtadienio posėdį, klausimus dėl biudžeto projekto kėlė ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai.
Štai R.Žemaitaitis sakė, kad šią savaitę balsuoti dėl biudžeto – dar per anksti. Esą biudžetas yra „labai blogas“, o jį priėmus, iki 2028 m. teks imtis naktinės mokesčių reformos.
Kaip teigta antradienį, biudžete vis dar trūksta 25–27 mln. eurų žemės ūkiui bei apie 700 tūkst. eurų aplinkosaugai.
Šį antradienį Seimas apsvarstė Vyriausybės pakoreguotą biudžeto projektą, kuriame išlaidas numatoma papildomai didinti 116,8 mln. eurų, iš jų didžiąją dalį skirti švietimo darbuotojų ir pareigūnų atlyginimams didinti.
Įvertinusi naujausius Seimo narių siūlymus, Vyriausybė vėliau trečiadienį pritarė valdančiųjų „aušriečių“ frakcijos siūlymui ŽŪM asignavimus didinti 15 mln. eurų, kurie būtų skiriami melioracijos sistemoms atnaujinti ir remontuoti.
Tuo metu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas trečiadienį LRT televizijai teigė, kad jei biudžetas nebus priimtas dėl koalicijos partnerių, vadinasi, jie nepritaria visai koalicijos idėjai.
„Jeigu partneriai nepalaiko, tai, matyt, jie nemato prasmės būti koalicijoje“, – sakė ministras.
Kas numatyta biudžeto projekte?
Vyriausybė taip pat pritarė parlamentaro A.Syso siūlymui sumažinti planuojamas pajamas iš akzicų – kitąmet mažinti 22,72 mln. eurų, 2027 m. – 58,28 mln. eurų ir 2028 m. – 58,29 mln. eurų. Dėl to tiesiogiai mažėtų ir Valstybės gynybos fondo finansavimas – 2026 m – 1,82 mln. eurų, 2027 m. – 4,89 mln. eurų, 2028 m. – 4,89 mln. eurų.
Tokiam siūlymui pritarta po to, kai Vyriausybės pakoreguotame biudžeto projekte kitais metais numatyta papildomai 22,7 mln. eurų pajamų surinkti iš akcizų įstatymų pakeitimų, kurių svarstymas šią savaitę įstrigo komitetuose – kadangi pakeitimų nespėta priimti iki biudžeto, A.Sysas pateikė siūlymą atsiimti projektą.
Vyriausybė taip pat pritarė švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės siūlymui, kad ministerija galėtų savo asignavimų skirti lėšas savivaldybėms ir valstybinėms mokykloms – su dalyvavimu Lietuvos moksleivių dainų šventėje susijusioms išlaidoms.
Pagal naujai patvirtintus siūlymus Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų limitą nuspręsta padidinti iki 7,791 mlrd. eurų.
Pakoreguotame biudžeto projekte valdžios sektoriaus deficitas išlieka 2,7 proc. nuo BVP, tačiau nevertinant karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo statistinės išlaidų korekcijos didėja nuo 4,7 proc. BVP iki 5 proc. BVP.
Valstybės skola, lyginant su pirminiu 2026–2028 m. valstybės biudžeto projektu, auga nuo 45,1 proc. BVP iki 45,4 proc. BVP.
Išlaidos biudžete, lyginant su pirminiu projektu, didinamos 23,7 mln. eurų (įvertinus sumažėjusias skolos aptarnavimo išlaidas – 27,2 mln. eurų), be ES lėšų, o jas įskaitant – 91,5 mln. eurų (su sumažėjusiomis skolos aptarnavimo išlaidomis – 36,4 mln. eurų).
Numatyta, kad biudžeto pajamos kitąmet sieks 17,337 mlrd. eurų, išlaidos – 23,577 mlrd. eurų (be ES lėšų).
Planuojama rekordiškai didinti gynybos finansavimą – iki 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.
Minimalios mėnesio algos (MMA) augimas kitąmet numatomas 115 eurų arba 11,1 proc. (iki 1153 eurų „ant popieriaus“), pensijų didėjimas – 12 proc. (vidutinė senatvės pensija augtų 80 eurų – nuo 670 iki 750 eurų, su būtinuoju stažu – 90 eurų, nuo 720 iki 810 eurų). Taip pat numatomas socialinių išmokų didėjimas.
Finansavimui keliams kitąmet biudžete numatyta 815,5 mln. eurų.