Miesto valdžia pagaliau imsis Kauno Stoties turgaus rekonstrukcijos, tačiau šia žinia nesidžiaugia jame dirbantys verslininkai. Juos gąsdina numatoma priverstinė pertrauka ir tikimybė, kad veiklai teks ieškoti kitos vietos.

Smarkiai nugyventas Stoties turgus pagražėjo 2021-ųjų pabaigoje – pastatyti nauji prekystaliai, paviljonai, išklotos rausvos spalvos trinkelės.

Tais pačiais metais Kauno savivaldybė užsimojo iš esmės atnaujinti M.K.Čiurlionio gatvėje esantį kompleksą. Architektūrinį konkursą laimėjo architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės studijos specialistų vizija.

Darbus planuota pradėti 2024 metais, tačiau sumanymas nepavyko. Viena priežasčių – tiesiog komiška.

[[ge:lrytas:lrytas:40487080]]

Nors Kauno savivaldybei priklauso 51 proc. bendrovės „Stoties turgus“ akcijų, ši aplinkybė nepadėjo išvengti net kelių teisinių ginčų tarp bendrovės ir pagrindinio jos akcininko. Jų nagrinėjimas teisme gerokai užtruko.

Stoties turgaus prekeiviai tikino apie naujausius miesto valdžios planus žinantys tik iš nuogirdų ir smarkiai abejojo, ar galės grįžti į savo darbo vietas.

[[ge:lrytas:lrytas:40261693]][[ge:lrytas:lrytas:40153820]][[ge:lrytas:lrytas:39761111]][[ge:lrytas:lrytas:39784220]]

Pirkėjų gretos išretėjo

„Mūsų darbo vietos – tai vienintelis pragyvenimo šaltinis. Daugiau neturime jokių pajamų. O svarbiausia, kad investavome visas šeimos santaupas.

Kur reikėtų staiga dėti nupirktas prekes?“ – mostelėjo ranka į iškabintus žieminius drabužius kaunietis Mindaugas.

Vyras Stoties turguje dirba apie 30 metų ir neslepia, kad dabar – ne patys geriausi laikai.

Jam pritarė taip pat drabužiais prekiaujanti moteris.

„Pažiūrėkite, vaikšto vos vienas kitas žmogus. Vasarą dar susidaro didesnis pirkėjų srautas, nes žmonės atvažiuoja įsigyti daržovių, gėlių, o dabar tuščia“, – kalbėjo kaunietė.

Ji norėtų bent jau patikimos informacijos apie veiklos perspektyvas.

„Nežinome, ar užsakinėti daugiau prekių, nes galbūt jau negalėsime jų parduoti. Apyvarta menka, žmonių beveik nėra, tad net viskam išparduoti reikėtų kelių mėnesių“, – svarstė prekiautoja.

Smaugia mokesčiai ir šaltis

Nuo kitų metų sausio 1 dienos prekeiviams privaloma naudoti išmaniuosius kasos aparatus, kainuojančius 700–800 eurų.

„Tikrai neapsimoka investuoti tiek lėšų, jeigu dirbsime tik iki kovo 1 dienos“, – kalbėjo avalyne prekiaujanti Rimantė.

[[ge:lrytas:lrytas:40496884]]

Būtent tokią pirminę turgavietės uždarymo ir atnaujinimo darbų pradžios datą išgirdo jos kolega, bendravęs telefonu su Stoties turgų valdančios savivaldybės įmonės „Parkavimas Kaune“ direktoriumi Justu Limanausku.

Vis dėlto ši data nėra galutinė ir pats įmonės vadovas esą jos nežino, nes gali nutikti nenumatytų aplinkybių.

Pasak moters, jau dabar veiklos sąnaudos nepaliaujamai didėja, o pardavimas mažėja.

Maždaug 10 kvadratinių metrų ploto prekyvietė kainuoja beveik 300 eurų, o verslo liudijimas – dar 200 eurų per mėnesį.

„Tai kosminės sumos ir dar reikia pusdienį šaltyje stypsoti. Tikrai ne svajonių darbas“, – tikino Rimantė.

Nujaučia – tikrai nebus gerai

Stoties turgaus veteranui Mindaugui ramybės neduoda klausimas, kaip atrodys jo veikla ir užbaigus komplekso rekonstrukciją, kuri truktų apie dvejus metus.

„Labai abejoju, ar mes turėsime kur sugrįžti. Tai bus eilinis prekybos centras, kuris statomas ne mums.

Jeigu ir nebūsime išvaryti, patalpų nuomos kainos dar padidės ir dirbti tiesiog neapsimokės“, – svarstė vyras.

Toks įspūdis jam susidarė patyrinėjus prieš kelerius metus parengtą Stoties turgaus projektą.

[[ge:lrytas:lrytas:40503348]]

Pasak kauniečio, pavieniai prekiautojai, siūlantys daigų, grybų ar uogų, ateityje išvis neturės vietos parduoti šių gėrybių ir užsidirbti kelis eurus, mat Stoties turgus – paskutinis toks mieste.

„Žmonės čia dirbo 20–30 metų ir dabar liksime gatvėje“, – sielojosi vyras.

Jo skaičiavimais, šiuo metu Stoties turguje nuolat dirba daugiau kaip 100 žmonių. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, kai prekiaujama augalais, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis, jų skaičius išauga maždaug dvigubai.

Kas išgąsdino prekeivius?

Pagal projektą nuo 1963 metų veikiantis Stoties turgus turėtų tapti panašus nebe į turgų, o į keliaaukštį prekybos ir pramogų centrą, kuriame vyktų koncertai, veiktų kino teatras bei restoranai.

Dabartinė erdvė susidarys iš lauko prekybos zonos, uždaro trijų aukštų paviljono ir renginių aikštės su amfiteatru.

Turgaus prekeiviai nebus išvaryti, tačiau pagal pirminį planą buvo numatyta, kad jie dirbs tik iki 14 valandos.

Dauguma jų turėtų įsikurti ne kioskuose, o trijų aukštų pastate, kuriame kiekvienas prekeivis turės mažą parduotuvėlę.

Pirmame aukšte būtų prekiaujama gėlėmis ir maistu, antrame – drabužiais. Trečiame aukšte veiktų kavinės, lauko terasa.

Prekybininkams užvėrus duris vakarop turguje atsidarytų restoranai, vyktų renginiai, kino peržiūros, koncertai, edukacijos, žiemą galbūt veiktų net čiuožykla.

Ramino gėlių augintojus

Viešojo paviljono urbanistinį konkursą prieš kelerius metus laimėjusi architektė G.Janulytė-Bernotienė „Laikinajai sostinei“ patvirtino girdėjusi, kad miesto valdžia jos darbą ruošiasi paversti tikrove ir skelbti rangovo konkursą.

[[ge:lrytas:lrytas:40496886]]

Pasak architektės, projektas buvo taisomas labai nežymiai, todėl turgavietė turėtų atrodyti taip, kaip buvo sumanyta iš pradžių.

„Jeigu atsirastų didelių pokyčių, tektų iš naujo kartoti visas procedūras, nes tvarka yra griežtai reglamentuota“, – aiškino G.Janulytė-Bernotienė.

Kaunietė neabejoja, kad kompleksas kauniečiams patiks, o kai kurios prekeivių baimės esą perdėtos.

Ji pateikė ir pavyzdžių – panašūs pokyčiai įvyko prie Vilniaus geležinkelio stoties esančiame turguje, kuris tapo populiaria apsipirkimo vieta.

Pokyčių įvyko ir kitose sostinės turgavietėse, o Kaunas šiuo požiūriu atsiliko.

„Ant asfalto sudėliotos prekės ir net maisto produktai Stoties turgaus prieigose tikrai atrodo prastai ir nepuošia miesto“, – įsitikinusi G.Janulytė-Bernotienė.

Projekto autorė pridūrė, kad mažiausiai turėtų nerimauti gėlių pardavėjai, kuriems numatytos didelės prekybos erdvės.

„Rengdami projektą labai stengėmės dėl gėlių pardavėjų. Numatytos vietos ir sezoninei prekybai.

Bus visko, tačiau kitaip negu buvo lig šiol“, – pabrėžė architektė.

Turgaus teritoriją uždarys

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis pranešė, kad rasti rangovą ir pradėti darbus planuojama iki kitų metų gegužės. Numatoma darbų trukmė – 18 mėnesių nuo jų pradžios.

„Galutinė kaina paaiškės išrinkus rangovą“, – pareiškė savivaldybės atstovas.

Siekiant darbus užbaigti kaip įmanoma greičiau, vykstant rekonstrukcijai turgaus teritoriją planuojama uždaryti. Kartu bus užtikrintos laikinos vietos prekybai vykdyti.

„Prekeiviai apie visus priimtus sprendimus bus informuoti iš anksto“, – pažadėjo T.Metelionis.

Rekonstrukcija planuojama pagal architekčių G.Janulytės-Bernotienės ir Guodos Zykuvienės parengtą techninį projektą.

„Jame numatyti kilnojamieji lauko paviljonai, mainų aikštės, amfiteatras, scena, taip pat aštuonios parkavimo vietos sklype ir kone pusšimtis požeminėje automobilių saugykloje“, – vardijo administracijos direktorius.

Pasak T.Metelionio, kol kas neaišku dėl komplekso operatoriaus – tai bus sprendžiama užbaigus statybos darbus.

[[ge:lrytas:lrytas:40503350]]

Bandymai atsikratyti vaiduoklio nepavyko

Kauno valdžia beveik du dešimtmečius ieškojo sprendimų, ką daryti su Stoties turgumi ir jam priklausančiu apleistu pastatu Šiaulių gatvėje.

Pastarąjį norima perimti visuomenės poreikiams ir jo vietoje pastatyti vaikų darželį, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, nutiesti Apynių, I.B.Volfo ir F.Engelmano gatves.

Bendrovei „Stoties turgus“ priklausantis pastatas pradėtas statyti dar 1998 metais, tačiau darbai sustojo 2001-aisiais įgyvendinus 64 proc. projekto.

Savivaldybės administracija daugybę kartų nesėkmingai mėgino parduoti 51 proc. jai priklausantį bendrovės „Stoties turgus“ akcijų paketą, o aukcionai buvo rengiami nuo 2004 metų.

Kartą tai buvo pavykę padaryti, tačiau aukciono laimėtojas iš Marijampolės paskutinę akimirką persigalvojo ir pirkinio atsisakė.

Prieš kelerius metus miesto valdžia kartu su kitais akcininkais sutarė parduoti ne turimas akcijas, o apleistą statinį su jam priskirtu 1 hektaro žemės sklypu Šiaulių gatvėje.

Pradinė jo kaina tąkart siekė 3,5 mln. eurų, tačiau aukcionai nebuvo sėkmingi.

Kaunui buvo sužibusi viltis atsikratyti vieno miesto centre stūksančio vaiduoklio, mat juo, o tiksliau – žemės sklypu patrauklioje vietoje, domėjosi prekybos tinklo „Lidl“ vadovai.

Po kelis mėnesius trukusių derybų atrodė, kad iki susitarimo beliko vos vienas žingsnis.

Miesto valdžia investuotojui buvo pasirengusi padaryti didelių nuolaidų ir suteikti visą būtiną paramą tvarkant šią teritoriją.

Vis dėlto galutinis prekybos tinklo atstovų sprendimas buvo kitoks – sumanymo statyti naują prekybos centrą šioje vietoje atsisakyta.

Prekyba neišnyko net per kelis šimtmečius

Nemunas nuo senų laikų suteikė galimybių Kaune klestėti prekybai, o Kauno turgus istoriniuose dokumentuose minimas jau XV amžiuje.

Jame buvo galima įsigyti įvairių maisto produktų, pašarų gyvuliams.

[[ge:lrytas:lrytas:40503337]]

Nuo 1852 metų pagrindine prekeivių traukos vieta tapo Senamiesčio prieigose esanti dabartinė Steigiamojo Seimo aikštė, o turgavietė vadinosi „Senoji rinka“.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mieste nuolat veikė 7–8 populiariausios turgavietės, tačiau jų vieta keitėsi.

Dauguma turgaviečių tuo metu veikė Kauno centre, todėl vietos valdžia siekė jas iškraustyti į miesto pakraščius ir tai taip pat kėlė didelį prekeivių pasipiktinimą.

Vienas seniausių ligi šiol veikiančių Kaune – Zanavykų gatvėje įsikūręs Žaliakalnio turgus, kurio ištakos siekia 1926 metus.

Turguje tvyro laidotuvių dvasia: prekeiviai baiminasi tik vieno