Primename, kad pernai lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, buvusio banko „Snoras“ vadovą ir pagrindinius akcininkus Raimundą Baranauską ir Vladimirą Antonovą pripažino kaltais dėl banko turto pasisavinimo, jo iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo organizavimo ir dokumentų klastojimo bei jų panaudojimo.
Teismas R. Baranauskui ir V. Antonovui skyrė po 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Iš jų solidariai konfiskuota 105 mln. Eur valstybės naudai. Tokių bausmių prašė ikiteisminį tyrimą organizavęs ir valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.
Tai pirmoji tokių nusikaltimų baudžiamoji byla, kurioje kaltinamieji R. Baranauskas ir V. Antonovas buvo teisiami nedalyvaujant jiems teismo procese, kadangi jie slapstosi ir nėra pasiekiami Lietuvos teisėsaugai.
Ikiteisminį tyrimą, kurį Generalinė prokuratūra pradėjo 2011 m. pabaigoje, atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) pareigūnai.
Tyrimas, kurį organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai, buvo pradėtas gavus ir įvertinus Lietuvos banko informaciją apie „Snoro“ banke nustatytus pažeidimus bei galimus nusikaltimus šalies finansų sistemai, nuosavybei, valstybės tarnybai. Valstybinį kaltinimą teisme palaikė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.
Primintina, kad galimybė pabaigti šį ikiteisminį tyrimą atiduodant jį teisminiam nagrinėjimui atsirado tik po to, kai 2017 m. spalį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atitinkamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas. Jos nustatė, kad ikiteisminiuose tyrimuose dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala ir kuriuose įtariamas asmuo yra ne Lietuvos teritorijoje ir negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pripažinti tokį asmenį įtariamuoju.
Įstatymo pakeitimai sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti besislapstančius asmenis jiems nedalyvaujant teismo procese.
Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2008 m. rudens iki 2011 m. vasaros buvo atliktos 35 didelės vertės (nuo 5 mln. iki 74 mln. Eur vertės) „Snoro“ banko piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijos Konfederacijoje veikiančiuose bankuose. Taip pat, bylos duomenimis, nuo 2009 m. iki 2011 m. buvo atlikti 2 didelės vertės neteisėti sandoriai su „Snoro“ turtu, dėl kurių iššvaistytas bankui priklausantis turtas ir padarytas 14,5 mln Eur nuostolis. Dėl visų šių veiksmų minėtas bankas patyrė beveik 0,5 mlrd. Eur žalą.
Šiam ikiteisminiam tyrimui prokurorai ir FNTT pareigūnai skyrė ypatingą dėmesį. Generalinės prokuratūros prokurorai nuolat bendradarbiavo su prokurorais Jungtinėje Karalystėje bei dalyvavo Londono teisme, nagrinėjusiame kaltinamųjų V. Antonovo ir R. Baranausko ekstradicijos Lietuvos Respublikai bylą, kur prokurorai teikė paaiškinimus.
Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta apie 90 liudytojų, iš kurių virš 20 buvo apklausti užsienio valstybėse. Parengta ir išsiųsta virš 200 teisinės pagalbos prašymų į 21 skirtingą užsienio valstybę, atlikta apie 50 procesinės prievartos veiksmų (kratų, dokumentų poėmių). Ikiteisminio tyrimo metu FNTT buvo atlikta 12 ūkinės – finansinės veiklos specialistų tyrimų, kurie sudaro beveik 100 tomų bylos medžiagos, atlikti 7 skaitmeninės informacijos (kompiuterių ir laikmenų) tyrimai. Šią bylą sudaro beveik 900 tomų dokumentų.
Tyrimo metu didelę pagalbą suteikė Eurojustas, Lietuvos ambasados užsienyje, užsienio kolegos bendradarbiaudami atliekant asmenų apklausas, renkant ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis ir gaunant dokumentus.
2019 m. pabaigoje baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Nuteistųjų gynėjams pateikus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teisme priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kitąmet byla bus nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme.
N.Grunskienė: nežinau, kada Antonovas bus perduotas Lietuvai
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako nežinanti, kada Lietuvai bus perduotas 14 metų nuo teisėsaugos slapstęsis vienas buvusių bankrutavusio „Snoro“ banko vadovų Vladimiras Antonovas.
„Negaliu atsakyti, neturiu tokios informacijos, nes vyksta išdavimo procedūra“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė generalinė prokurorė N. Grunskienė, paklausta, kada nuteistasis bus perduotas Lietuvai.
Ji teigė neturi informacijos apie kitą besislapstantį nuteistąjį, buvusį „Snoro“ vadovą ir akcininką Raimondą Baranauską.
Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, jog prieš dvi paras Prancūzijoje, Badene, buvo sulaikytas vienas iš buvusių banko „Snoras“ vadovų V. Antonovas.
Teisėsauga skelbia pradėjusi teisines procedūras dėl V. Antonovo perdavimo Lietuvai. Asmuo pernai Lietuvoje buvo nuteistas kalėti už akių. V. Antonovas buvo ieškomas nuo 2011 m.
V. Antonovą pernai lapkritį Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltu dėl 8 nusikaltimų.
Vilniaus apygardos teismas pernai buvusius bankrutavusio banko „Snoras“ vadovus ir akcininkus V. Antonovą ir Raimondą Baranauską pripažino kaltais dėl visų jiems pareikštų kaltinimų ir abiem skyrė 10 metų ir 6 mėnesių realią laisvės atėmimo bausmę.
Jie pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – „Snoro“ turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.
Jie taip pat nuteisti ir dėl apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.
Kadangi buvę „Snoro“ vadovai slapstėsi užsienyje, Lietuva juos teisė už akių – įstatymai numato tokią galimybę, jei asmuo slapstosi ir vengia teismo. Abiem kaltinamiesiems teisme atstovavo valstybės skirti advokatai.
Vilniaus apygardos teismas buvo gavęs dokumentus iš advokato, kuriuose buvo nurodoma, kad V. Antonovui Maskvoje taikyta liudytojų apsaugos programa. Pasibaigus apsaugos taikymo laikotarpiui, kitą dieną asmuo dingo.
V. Antonovo tėvas pernai kovo mėnesį kreipėsi į policijos įstaigą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, darydamas prielaidą, kad jo sūnus gali būti nužudytas. Tas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas. Spalį tėvas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo sūnų mirusiu. Lietuvos teisėsauga į šias aplinkybes žiūrėjo skeptiškai.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendis „Snoro“ byloje buvo negalutinis, vėliau advokatai jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Jis bylą turi nagrinėti balandžio 15 dieną.
Nuosprendis įsiteisės, kai bylą pagal skundus peržiūrės minėtas Lietuvos apeliacinis teismas.