Pajamos – 17,337 mlrd. eurų, išlaidos – 23,577 mlrd. eurų. Toks suplanuotas kitų metų valstybės biudžetas (be Europos Sąjungos paramos), dėl kurio pastarosiomis savaitėmis vyko įnirtingi politikų mūšiai.

Ketvirtadienį Seimas biudžetą palaimino – už tai balsavo 80 parlamentarų.

Palyginti su šiais metais, biudžeto išlaidos išaugs net 4,3 mlrd. eurų. Valstybės skola Vyriausybės pakoreguotame biudžeto projekte padidinta nuo pirminių 45,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 45,4 proc. Mat, palyginti su ankstesniu variantu, išlaidos išaugo 116,8 mln. eurų.

Valdžios sektoriaus deficitas 2026-aisiais turėtų siekti 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto, o įvertinus karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimą – net 4,7–5 proc.

[[ge:lrytas:lrytas:40574923]]

Tiesa, didelė dalis pastarųjų išlaidų gali būti perkelta tolesniems laikotarpiams.

Daugiausia tai susiję su krašto apsaugos finansavimu. Jam kitais metais numatyta net 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 procento BVP.

Tokių skaičių iki šiol nebuvo. Bet didinti išlaidas gynybai yra būtina tiek siekiant apsisaugoti nuo tiesioginės karinės grėsmės, tiek dėl šalies įvaizdžio sąjungininkų, labiausiai – finansavimą europiečius seniai raginančių didinti JAV akyse.

Skursti daugeliui gyventojų irgi neteks. Minimali mėnesio alga kitąmet augs 11,1 proc. – iki 1153 eurų (neatskaičius mokesčių). Pensijas ketinama didinti 12 proc. – vidutinė senatvės pensija turėtų pakilti nuo 670 iki 750 eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:40547093]][[ge:lrytas:lrytas:40567502]][[ge:lrytas:lrytas:40531726]]

Juolab kad „Sodros“ biudžetas toliau išlieka perteklinis: jo numatytos išlaidos sudaro 8,789 mlrd. eurų, o pajamos – beveik 1,357 mlrd. eurų.

Vis dėlto nepatenkintųjų gretos bus gausios.

Kultūros ministrei V.Aleknavičienei teko aiškinti, esą šiam sektoriui biudžetas apkarpytas iš solidarumo, o ne iš keršto už kultūrininkų protestus.

Atlyginimų augimu vargu ar bus patenkinti tiek mokytojai, tiek pareigūnai – juk bazinės pareiginės algos dydis kils vos 0,7 proc.

Galima priminti dar ir apkarpytą Medijų rėmimo fondo, iš kurio pabarstoma pinigų žiniasklaidai, biudžetą.

Kita vertus, gyvenimas ne pagal išgales, kai išlaidos viršija pajamas, visuomet turi savo kainą, kurią anksčiau ar vėliau teks sumokėti.

Lietuvos bankas, įvertinęs kitų metų biudžeto projektą, nurodė, kad šalies finansiniam stabilumui jis neturėtų pakenkti, bet tuo pat metu įspėjo, jog vidutiniu laikotarpiu didėsianti valstybės skola ribos valstybės galimybes amortizuoti netikėtus sukrėtimus ateityje.

Šiaip ar kitaip, kol kas valstybės finansų laivas laikosi stabiliai. Žinoma, augant skolai didės ir išlaidos palūkanoms.

Jos šįmet sieks apie 1 proc. BVP, o kitais metais – 1,2 proc. BPV, arba 1,1 mlrd. eurų. Itin sudėtingais 2008-aisiais ir vėliau šios išlaidos buvo didesnės nei 1,2 proc. BVP.

Tačiau, kaip pažymėjo SEB banko ekonomistas T.Povilauskas, 2028 metais palūkanoms gali tekti atseikėti ir daugiau nei 1,5 proc. BVP, ypač jei jų normos bus didesnės, nei prognozuojama.

„Finansuoti didėjančias išlaidas galima miksuojant skolos didinimą, biudžeto pajamų auginimą ir kitų valstybės išlaidų mažinimą. Kol kas didžiausias svoris yra teikiamas pirmai priemonei, kuri trumpuoju laikotarpiu mažiausiai stabdo ekonomiką (tiksliau – net ir skatina) ir kurią lengviausia įgyvendinti. Ir to kaina yra didesnės palūkanos.

Bet neišvengiama, kad ilgesniu laikotarpiu, jeigu tokios gynybos išlaidos išliks ilgam, reikės ir didesnio pajamų auginimo bei efektyvesnio valdžios aparato mažinimo, bet tam reikia visuomenę ruošti ir įtikinėti, o ne gąsdinti“, – aiškino ekonomistas.

Dar vienas nemenkas iššūkis yra infliacija, nors nuo pandemijos metų ji gerokai nuslopo. Tačiau 2026-aisiais centrinis bankas numato 3,1 proc. kainų augimą.

[[ge:lrytas:lrytas:40591322]]

Vien dėl didesnių akcizų, panaikintų dalies pridėtinės vertės mokesčio lengvatų, taip pat vadinamojo saugumo įnašo draudimo sutartims infliacija papildomai augs 1,1 punkto.

Tačiau kainų šuolis gali būti dar didesnis, o tam įtakos greičiausiai turės leidimas nuo sausio atsiimti didžiąją dalį antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų. Kaip rodo kitų šalių patirtis, ženkli sumos dalis greičiausiai bus skirta vartojimui, bet jam augant kyla ir infliacija.

Kad ir kaip būtų, traukinio nebesustabdysi: tiek sprendimas dėl pinigų atsiėmimo iš pensijų fondų, tiek mokestiniai pakeitimai nebus atšaukti, nors šie įstatymai buvo priimti kone vienašališkai.

Formuojant kitų metų biudžetą valdantieji elgėsi taip pat. Netgi dar blogiau: pavyzdžiui, prieš savaitę Vyriausybė netikėtai paskelbė projektą, kuriuo numatyta nuo kitų metų vidurio papildomai padidinti akcizus etilo alkoholiui, kaitinamajam tabakui ir elektroninėms cigaretėms.

Nebuvo paisoma, kad trejų metų akcizų planas jau seniai sudarytas ir patvirtintas. Pamintas liko ir Vyriausybės darbo reglamentas, numatantis, kad net ir tais atvejais, kai teisės aktai dėl atitinkamų aplinkybių turi būti priimti nedelsiant, derinimo terminas vis tiek negali būti trumpesnis nei penkios darbo dienos.

Šiuo atveju buvo paliktos vos kelios valandos, todėl nieko nuostabaus, kad vėl sulaukta verslo organizacijų protesto. Tad Vyriausybė parodė ir toliau nesimokanti iš savo pačios klaidų ir lipanti ant to paties grėblio.

Skursti neteks, bet nepatenkintų bus daug: kas slypi už 2026 m. biudžeto eilučių