„Spaudimas, bus ar nebus – taip, jis gali būti. Bet tiesioginio spaudimo iš JAV mes neturime. Tikrai galiu tą patvirtinti“, – pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams teigė D. Matulionis.
„Diskusijose ES gali būti tam tikras bandymas įvertinti, kaip čia atrodys situacija, kai JAV panaikina sankcijas, kokiu būdu tos kalio trąšos bus transportuojamos, per kokias šalis. Šiandien ES sankcijos veikia. Jeigu kažkokios diskusijos artimiausiu metu bus, mes privalome dalyvauti tose diskusijose“, – tęsė šalies vadovo patarėjas.
Anot jo, sankcijų klausimas yra pakankamai sudėtingas ir reikia suvokti, jog kiekviena valstybė vadovaujasi savo nacionaliniais interesais paremta užsienio politika.
„Nacionalinis interesas apima ir vertybinius, ir pragmatinius aspektus. Šiuo atveju, man atrodo, kad ateis laikas, kai tuo klausimu reikės diskutuoti, pasižiūrėti, įvertinti ir priimti patį teisingiausią sprendimą“, – kalbėjo D. Matulionis.
Neskubama su sprendimais dėl turto panaudojimo
Prezidentas Gitanas Nausėda yra teigęs, kad gruodžio viduryje vyksiančiame VGT posėdyje bus svarstoma apie tai, koks Minsko turtas, esantis Lietuvoje, galėtų būti užšaldytas arba konfiskuotas dėl pastaraisiais mėnesiais vykdytų kontrabandinių balionų skrydžių iš Baltarusijos.
Vis dėlto, apie tai paklaustas D. Matulionis teigė, jog šiuo metu neskubama su tokių priemonių taikymu, nes norima situaciją deeskaluoti.
„Aš specialiai pabrėžiau, kad buvo svarstomos įvairios (konkrečios priemonės – ELTA), bet mes jų neakcentuojame. Mes dabar laukiame pozityvaus žingsnio iš kitos pusės ir tada vertinsime. Dabar yra laikas šiek tiek deeskaluoti situaciją, neturime pagrindo eiti toliau ir kelti temperatūrą“, – sakė šalies vadovo patarėjas.
Kaip jau buvo skelbta, šeštadienį JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coale‘as pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.
Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
Tuo metu savaitgalį su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka susitikęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialusis pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coale‘as užsienio žiniasklaidai teigė, kad Minsko režimo lyderis pažadėjo sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius į Lietuvą, kuriuos Vilnius laiko hibridine ataka.
ELTA primena, kad praėjusios savaitės antradienį Vyriausybė visoje šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Dėl kontrabandinių balionų keliamo pavojaus pastaraisiais mėnesiais ne kartą buvo stabdoma Vilniaus oro uosto veikla.
Reaguojant į besitęsiančius incidentus, spalio pabaigoje Vyriausybė nutarė mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija. Vis tik, siena buvo atidaryta anksčiau, siekiant spręsti situaciją dėl Baltarusijoje įstrigusių vežėjų. Tiesa, režimas jiems neleidžia grįžti atgal į Lietuvą, dėl to vežėjai praeitą savaitę surengė protestą.
Lietuvai susiduriant su, politikų vertinimu, hibridine ataka, susiklosčiusi situacija ne kartą aptarinėta įvairiuose formatuose – Nacionalinio saugumo komisijoje (NSK), taip pat ir tarptautiniu lygiu.