Šiemet žinių apie bankrutuojančias įmones ir grupinius darbuotojų atleidimus buvo išties nemažai. Darbo daugiausia neteko žmonės pramonės įmonėse, maitinimo, IT ir logistikos sektoriuose.

Įvertinę nueinančius metus ir žvelgdami į 2026-uosius, darbdavių atstovai ir ekonomistai atviri – bankrotų ir darbuotojų atleidimų kitąmet gali būti dar daugiau.

Dalis pramonės turės persiorientuoti

Peržvelgus Užimtumo tarnybos (UŽT) skelbiamus duomenis apie grupės darbuotojų atleidimus, 2025-aisiais išsiskiria pramonės sektorius. Apdirbamosios gamybos įmonės atleido 646 darbuotojus.

[[ge:lrytas:lrytas:37531721]]

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius bandydamas rasti priežastis, kodėl pramonininkams teko mažinti darbo vietų skaičių, tikina, kad verslas pastaruoju metu gauna mažiau užsakymų iš Vokietijos, Skandinavijos šalių, mat į Europą, dėl Jungtinių Valstijų vadovo Donaldo Trumpo paskelbto muitų karo, toliau plūsta produkcija iš Kinijos, Vietnamo ir kitų Azijos šalių.

„Užsidarius Jungtinių Valstijų rinkai, visos prekės, pradedant elektromobiliais, baigiant – buitine technika, pradėjo keliauti į Europą. Lietuva yra kontraktinės gamybos lyderė, o turint mažiau užsakymų – mažėja ir darbo. Be to, pramonės marža yra labai menka dėl išaugusių skolinimo kaštų, o tai net neatitinka ES vidurkio. Pas mus prieiga prie kapitalo – prasta. Taip pat kilo energijos kainos, darbo užmokestis“, – priežastis dėlioja V.Janulevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:40579159]][[ge:lrytas:lrytas:40465062]][[ge:lrytas:lrytas:40541558]]

Jis taip pat pažymi, kad įmonių našumas kuris laukas neauga, o į pažangesnius įrenginius kai kurios įmonės investuoti nepajėgia.

LPK vadovas įspėja, kad kitąmet situacija gali pablogėti, o apie darbuotojų atleidimus – išgirsime dažniau.

Siuvimo pramonę gali tekti palaidoti

Šiemet drabužių siuvimo įmonėse vykdyti 5 grupės darbuotojų atleidimai. Darbo neteko 200 darbuotojų. Kalbėdamas apie sunkumus tekstilės pramonėje, V.Janulevičius mato vieną išeitį – siuvykloms persiorientuoti prie dvigubos paskirties produktų gamybos.

„Galbūt tai gali būti susiję su gynybos reikmėmis, su specialiomis medžiagomis. Reikia persiorientuoti, nes vien iš drabužių siuvimo Lietuva konkuruoti negali, nes pas mus ateina pigesnės prekės iš Bangladešo, Kinijos. Jei ES neįves čia jokių apribojimų – lengvoji pramonė pasmerkta“, – atvirai kalba V.Janulevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:40609926]]

Naujųjų laukia su dideliu nerimu

Sudėtingi laikai ir kavinėse, restoranuose bei viešbučiuose. Čia šiais metais atleista 251 darbuotojas. 2024-aisiais atleidimų šiame sektoriuje buvo beveik triskart mažiau – 86.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) vadovė Evalda Šiškauskienė neabejoja, kad šiemet atleistų darbuotųjų viešojo maitinimo sektoriuje – kur kas daugiau nei rodo UŽT duomenys.

„Kone kiekvieną dieną skelbiami bankrotai. Daugiau dėmesio gauna žinomesni restoranai, kuriuos aprašo žiniasklaida, bet reikia nepamiršti, kad nedideli šeimos restoranėliai regionuose užsidaro masiškai. <...> Matome baisią situaciją, bet mūsų valdžia džiaugiasi, kad keičiasi vartojimo įpročiai. Suprask, visi valgo kebabus ir tuo visi džiaugiasi“, – nesupranta dabartinės valdžios laikysenos E.Šiškauskienė.

[[ge:lrytas:lrytas:40640990]]

LVRA vadovė pabrėžia, kad Lietuvoje veikiantiems restoranams, kavinėms, viešbučiams tenka bene didžiausia mokestinė našta visoje ES. Verslai jau kuris laikas kalba apie būtinybę grįžti prie lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Pasak, E.Šiškauskienės, PVM tarifas turėtų grįžti į 9 proc. Restoranų ir viešbučių atstovė primena, kad vokiečiai po COVID19 pandemijos buvo maitinimo sektorių sugrąžinę prie 19 proc. PVM, tačiau pamatę, kad nesurenka mokesčių, kiek norėjo – grįžo prie lengvatinio 7 proc. tarifo. Ši tvarka Vokietijoje įsigalios nuo 2026 m.

„Gruodį yra pakilimas dėl švenčių, bet sausio, vasario laukiame su nerimu, bus – tragedija. <...> Situacija yra tragiška ir nežinau, kada valdžia atsimerks. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko atsakymas buvo, kad esą žmonėms neskanu, todėl verslai bankrutuoja. Tokį turime požiūrį“, – piktinasi E.Šiškauskienė.

Ji pabrėžia, kad kitąmet pasipils dar daugiau darbuotojų atleidimų, o dalis verslo – pasuks į šešėlį. Valstybė dėl to surinks mažiau mokesčių.

Sako, kad galbūt ieško kitokių įdarbinimo formų

Šie metai pasižymėjo ir nemažais grupinių darbuotojų atleidimais IT ir ryšių sektoriuje – atleista 320 žmonių. Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas, svarstydamas, kodėl šis sektorius atsisakė tiek darbuotojų, pirmiausia žvelgia į netolimą ateitį. Jis galvoja, kad parengta mokesčių reforma atsilieps sektoriams, kur mokami aukštesni atlyginimai.

[[ge:lrytas:lrytas:40640932]]

„Tai gali implikuoti, kad šis sektorius ieško kitokių apmokėjimo formų. Čia darbuotojai gali dirbti iš skirtingų vietų, skirtingais būdais. Jei atleidžia žmogų iš gamybos, tai reiškia, kad jis neturi darbo. Jei tai nutinka IT srityje, gali reikšti, kad pereinama prie kitos veiklos formos, rezidavimo šalies, bet iš tiesų darbas nenutraukiamas“, – teigia A.Romanovskis.

„Nukraujavo“ šiemet ir transporto ir saugos sektoriai. Čia darbo neteko daugiau 178 darbuotojai. LVK vadovo nuomone, logistikos įmones smarkiai paveikė pakilęs akcizas degalams, besitęsianti krizė Baltarusijoje. Tačiau, anot jo, transporto kompanijoms kitąmet atsilieps ir brangstantis draudimas.

Sako, kad atlyginimai kitąmet augs lėčiau

Svarbu pažymėti, kad 2025 m. grupinių darbuotojų atleidimų buvo mažiau nei 2024-aisiais. Šiemet iki gruodžio 17 d. tokiu būdu darbo neteko 1862 žmonės, pernai – 3279.

„Daugiausiai grupės darbuotojų atleidimų – gamybos įmonėse (16 iš 55), tačiau palyginti su praėjusiais metais jų skaičius gerokai, t. y. dvigubai susitraukęs. Pernai gamybos sektoriaus grupės darbuotojų atleidimuose vyravo drabužių siuvimo įmonės – 14 grupės darbuotojų atleidimų (800 dirbančiųjų). Šiemet drabužių siuvimo įmonėse vykdyti 5 tokio pobūdžio atleidimai (200 darbuotojų)“, – teigia UŽT atstovė Milda Jankauskienė.

Tai, anot A.Romanovskio rodo, kad mūsų ekonomika – augimo trajektorijoje, tačiau jis kelia klausimą, kiek ilgai tai tęsis.

„Tik klausimas, ar ta trajektorija nepasikeis 2026 m. <…> Prognozės rodo, kad ekonomika kitąmet augs, bet, mano manymu, bus gerokai lėtesnis atlygimų augimas. Atleidimai yra susiję su dideliu atlyginimų spaudimu, įmonės nesugeba tam atsilaikyti. Kai kurios įmonės dėl to mažina darbuotojų skaičių ar net nutraukia veiklą“, – įžvalgomis, kas gali laukti po Naujųjų, dalijasi A.Romanovskis.

Ž.Mauricas: atleidimų kitąmet gali būti daugiau

„Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimatas Mauricas primena, kad grupiniai darbuotojų atleidimai visada susiję su reikšmingais pokyčiais įmonėse.

Pasak jo, pramonininkams tenka aršiai konkuruoti su kinais, o situacijos nelengvina Lietuvoje kylantis darbo užmokestis. Apibendrindamas ekonomistas reziumuoja, kad Lietuva tam tikrose srityse tampa nekonkurencinga.

[[ge:lrytas:lrytas:40609927]]

„Kitais metais judėsime ir kita kryptimi. Gyventojai iš II pensijų pakopos įlies pinigus į ekonomiką, turėsime rekordines ES investicijas, turime daug infrastruktūrinių projektų. Mes dar labiau pakelsime kainų ir atlyginimų lygį. Išsiskirsime regioniniu ir ES lygiu. Kitąmet, deja, atleidimų turėsime daugiau, nes dalis įmonių nutrauks veiklą arba ją pilnai arba iš dalies perkels į kitas valstybes. Dar viena išeitis – ieškoti būdų, kaip mažinti kaštus, kad išlaikytų konkurencingumą“, – tokį scenarijų mato Ž.Mauricas.

Kalbėdamas apie IT sektorių jis laikosi panašios nuomonės kaip A.Romanovskis. Augant atlyginimams, įmonės dalį paslaugų perkels į mažesnio darbo užmokesčio šalis. Be to, šį sektorių toliau veiks ir dirbtinis intelektas, todėl kai kurių darbo pozicijų nebereikės.

Jis tęsia, kad itin pavojinga tendencija būtų tai, kad net ir didesnę pridėtinę vertę kuriančios įmonės, kurios dirba pelningai, nutartų persikraustyti į šalis, kur mokestinė aplinka verslui patrauklesnė.

„Tai keltų didelę grėsmę Lietuvai. Didžiąja dalimi mes to kitais metais net nepamatytume, nes viešojo sektoriaus išlaidos – didelės, jos bendrą vaizdą užglaistys. <...> Manau, kad tai pamatysime 2027-ųjų pabaigoje. <...> Tikėtina, kad 2028 m. pradžioje turėsime neigiamą metinį ekonomikos augimą“, – savo prognoze dalijasi „Luminor“ banko ekonomistas.

Darbuotojų atleidimais paženklinti metai: vienas sektorius jau pasmerktas, kitąmet mato dar blogesnį scenarijų