„Euro zona plėsis 1,4 procentinio punkto. Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvos euro zonos kontekste – pakankamai neblogi skaičiai“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Dėl atsiimtų lėšų iš pensijų fondų ir aktyvesnių valdžios investicijų kitąmet ekonomikos augimas turėtų paspartėti, tačiau tai daugiau laikinas paskatinimas nei nauja tendencija. Svarbu būti atsargiems ir pasirengusiems galimam sulėtėjimui 2027 m. Esant sudėtingai išorės aplinkai, ypač svarbu laikytis fiskalinės drausmės , kad ateityje turėtume pakankamai erdvės reaguoti į netikėtus sukrėtimus“, – sakė G.Šimkus.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas šiemet padidės 2,5 proc. – 0,2 proc. punkto mažiau, nei prognozuota rugsėjo mėn. 2026 m. ekonomika turėtų augti 3,2, 2027 m. – 2,3, o 2028 m. – 3,0 proc.
G.Šimkus pabrėžė, kad labai svarbu išlaikyti fiskalinę drausmę, kad ateityje turėtume erdvės reaguoti į netikėtus sukrėtimus.
Ekonomikos augimo svyravimus prognozuojamu laikotarpiu daugiausia lems II pakopos pensijų reforma. Dėl jos numatomas kur kas didesnis privatusis vartojimas kitąmet, tačiau 2027 m. jo augimas turėtų susitraukti, nes didžioji dalis atsiimtų lėšų jau bus išleista. Dar viena lėšų atsiėmimo banga numatoma 2027 m. pabaigoje – ji paspartins ekonomiką 2028 m.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per šias dvi lėšų iš pensijų fondų atsiėmimo bangas turėtų pasitraukti po penktadalį dalyvių.
Būtent vangesnis privatusis vartojimas pastaruoju metu slopino Lietuvos ekonomikos augimą. Šiemet privatusis vartojimas turėtų ūgtelėti tik 2 proc., tačiau 2026 m., kai ekonomiką pasieks apie 1,2 mlrd. Eur iš pensijų fondų atsiimtų lėšų, vartojimo augimas turėtų paspartėti iki 5,0 proc.
Po tokio trumpalaikio išlaidavimo, kurio metu dalis gyventojų išeikvos iki šiol senatvei kauptas santaupas, 2027 m. privačiojo vartojimo augimas sumenks iki vos 0,4 proc. 2028 m. ekonomiką pasieks antroji iš pensijų fondų atsiimtų lėšų banga, iš kurios vartojimui teks apie 0,5 mlrd. Eur, o jo augimo tempas padidės iki 4,8 proc.
„Pensijų reformos poveikis bus reikšmingas, tačiau laikinas: ekonomiką stumtels į priekį, tačiau trajektorijos nepakeis“, – vertino Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Ekonomiką skatins ir kiti valdžios sprendimai, tačiau jų įtaka bus nuosaikesnė. Iš jų 2026 m. didžiausią įtaką darys valdžios sprendimai dėl investicijų – daugiausia gynybos srityje, nors daugiau lėšų numatyta ir kelių sektoriui. Teigiamas investicijų, įskaitant ir verslo investicijas, poveikis bus juntamas ir vėlesniais metais.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad investicijos, šiemet padidėsiančios 6,5, kitąmet augs net 11,5 proc. 2027 m. augimas sulėtės iki 3,6, o 2028 m. jos turėtų augti 4,1 proc.
Kaip pabrėžė G.Šimkus, didelė vidaus paklausa įpūs ekonomikai gyvybės, eksporto indėlis bus kuklus.
Eksporto raida nebus tokia palanki, ją riboja vis dar pastebimai lėčiau didėjanti paklausa pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse. Sudėtingėjanti konkurencinė aplinka, ypač apdirbamosios gamybos įmonėms, neleis aktyviau didinti rinkos dalių užsienyje.
Bendras Lietuvos eksportas šiemet turėtų augti 4,3, 2026 m. – tik 2,3, o 2027 ir 2028 m. – po 3,3 proc.
„Paklausa užsienyje Lietuvoje gaminamoms prekėms ir paslaugoms bus kur kas mažesnė, nei esame pratę. Sunkėjanti konkurencinė aplinka neleis didinti rinkos dalių. Stiprios vidaus paklausos ir vangaus eksporto rezultatas – pastebimai prastesnis nei per buvo per pastarųjų 15 metų užsienio prekybos balansas“, – prognozavo G.Šimkus.
„Deja, bet 2026 m. kainų augimas bus pakylėtas. Vėliau sparta turėtų nuosekliai lėtėti. Labiausiai kainas kelia paslaugos, kurių brangimą aukštyn stumia darbo užmokestis, ir maisto produktai, kurių kainoms įtaką daro brangstančios žaliavos ir didėjantys mokesčiai akcizui. Jie sudaro apie ketvirtadalį maisto infliacijos Lietuvoje“, – komentavo LB valdybos pirmininkas.
Artimiausiais metais mokesčių poveikis infliacijai bus dar didesnis. Lietuvos banko skaičiavimais, 2026–2028 m. mokestiniai pakeitimai sudarys apie ketvirtadalį infliacijos Lietuvoje. Jei eliminuotume šį faktorių, infliacija Lietuvoje sudarytų apie 2 proc.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis didės iki 9,1 proc., bet tai bus laikinas paspartėjimas.
G.Šimkus komentavo, kad darbo užmokesčio augimą neišvengiamai stabdys mažėjančios įmonių galimybės jį didint. Mat BVP dalis, atitenkanti darbuotojams, jau nebetoli maksimalios ribos. O tai, anot LB valdybos pirmininko, reiškia, kad mažėja galimybės kelti algas sparčiau nei didėja darbo našumas.
Nedarbas Lietuvoje šiemet turėtų sudaryti 7 proc., o per kelis metus sumažėtų iki 6,5 proc.
„Tai – ne rekordas nedarbo Lietuvoje, bet arti to rekordinio skaičiaus: nedarbo lygis arti 6,5 proc. būdavo retai. Be reikšmingų darbo rinkos reformų erdvės nedarbo mažinimui turime nedaug“, – aiškino G.Šimkus.